Lietuviškų chorų padėtis Klaipėdos krašte (1926-1937)

LTStraipsnyje nagrinėjama sudėtinga Klaipėdos krašto, nuo 1923 m. tapusio Lietuvos valstybės dalimi, chorinio gyvenimo situacija. Lyginant su profesionalia ir meniškai pajėgia krašto vokiečių chorine veikla, įvairiapusiu repertuaru, lietuviški chorai buvo žymiai silpnesni, negausūs, menkai pasiruošę. Siekiant sustiprinti chorų padėtį, jų pagalba ugdyti lietuvišką savimonę, Klaipėdos krašte imti steigti lygių balsų (dvibalsiai) chorai ne tik didesniuose miestuose (Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose), bet ir mažuosiuose miesteliuose bei kaimuose. Naujai susikūrusių chorų meninis lygis buvo neaukštas. Jiems reikėjo specifinio (palengvinto) dainų repertuaro. Darbe analizuojami keturi lietuviškų dainų rinkiniai: V. Bajoro ir E. Grosso „Dainos, skiriamos mokykloms ir jaunuomenei“ (1926 m.), J. Žilevičiaus ir D. Andriulio „Jaunas dainininkas“ (1927 m.), „Pajūrio Aidos“ (1929 m., sudarė A. Vaičiūnas), J. Gaubo „Mažųjų dainos“ (1937). Jie buvo skirti įvairaus meninio pajėgumo chorams: mokykliniams, giedotojų draugijų ir kt. Rinkiniuose dominavo lietuvių liaudies dainų harmonizuotės, Vydūno, A. Storostos, K. Janzo, V. Bajoro, D. Andrulio, J. Žilevičiaus, Č. Sasnausko ir kt. lietuvių kompozitorių originalios dainos. Rinkiniuose (išskyrus „Pajūrio Aidas“) išspausdintų dainų struktūra, harmonija, melodika, faktūra buvo pritaikytos Klaipėdos krašte paplitusių nedidelio meninio pajėgumo chorams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Chorai; Liaudies dainos; Muzikos leidyba; Klaipeda region; Choir; Lithuanian folk song; Musical publishing.

ENThe Article investigates into complicated situation of choral life in Klaipėda region which since 1923 has become a part of the Lithuanian state. As compared to professional and artistically capable choral activity of the German region, versatile repertoire, the Lithuanian choirs were remarkable weaker, sparse, ill-prepared. In order to strengthen the position of choirs and cultivate Lithuanian consciousness with their help, equal voice (two-voiced) choirs emerged not only in bigger towns (Klaipėda, Šilutė, Pagėgiai), but also in small towns and villages. The artistic level of the newly-founded choirs was not high, they needed a special (simplified) repertoire of songs. The thesis analysis four selections of Lithuanian songs: by V. Bajoras and E. Grosso “Songs Dedicated to Schools and the Youth” (1926), “A Young Singer” by J. Žilevičius and D. Andriulis (1927), “Seaside Echo” (1929, compiled by A. Vaičiūnas), “Song for the Little” by J. Gaubas (1937). They were dedicated to choirs of various artistic capacity: school choirs, chanters societies, etc. The structure, harmony, melodics, facture of the songs included in the published selections (except for “Seaside Echo”) were adapted to the choirs of Klaipėda region with moderate capacity.