LTĮvade tiriama menkai pažinta Mato Pretorijaus (apie 1635-1704 ar 1707) asmenybė ir kūryba. Remiantis Lietuvos mokslinių bibliotekų, Valstybinio Slaptojo Prūsijos kultūros paveldo archyvo Berlyne, Gdansko archyvo ir akademijos bibliotekos dokumentika biografijos faktai patikslinti ir apibendrinti. M. Pretorijus gimė Klaipėdoje, studijavo Karaliaučiaus ir Rostoko universitetuose, gavo magistro laipsnį, dirbo dijakonu Klaipėdoje (1661-1663), liuteronų kunigu Nybudžiuose (Niebudzen, dab. Krasnogorskoje) (1664-1684), 1684.05. išvyko iš Prūsijos Kunigaikštystės į Lenkijos karalystę, ėjo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio istoriografo pareigas, tapo katalikų kunigu Veiherove (vok. Neustadt) (1688-1704). Paskelbė istorijos, bažnyčios istorijos veikalų, proginių kūrinių, vertė giesmes į lietuvių kalbą. Apie 2000 psl. veikale Deliciae Prussicae jis rašė išnykusios prūsų tautos istoriją, siekė ją pratęsti iki XVII a. aprėpdamas visą kadaise prūsų gyventos teritorijos (nuo Nemuno žemupio iki Vislos) istorijos kontekstą, kūrė kultūrinės atminties tekstą. Aptariami išlikę Deliciae Prussicae rankraščiai: autografai ir kopija. Nagrinėjamos priežastys, kodėl šis veikalas XVIII-XX a. istoriografijoje mokslo požiūriu kritikuojamas, tačiau etnologai skelbtus fragmentus nuolatos cituoja. Prieita išvados, kad pasirinkęs senovės prūsų, kurie nebuvo sukūrę valstybės, istoriją, jis privalėjo orientuotis į kultūros istoriją, o jai XVII a. istoriografija dar nebuvo pribrendusi. M. Pretorijaus veikalas šalia Simono Grunau, Jono Bretkūno kūrinių, yra viena pirmųjų senovės prūsų kultūros istorijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prūsijos kunigaikštystė; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Karaliaučius.
ENThe introduction investigates the little-known personage and works of Matas Pretorijus (c. 1653-1704 or 1707). Based on the Lithuanian scientific library he managed the State Secret Prussian archive in Berlin, checked and generalised the biographical facts of the documents the Gdansk archive and the academic library. He was born in Klaipėda, studied at the Universities of Karaliaučius and Rostock, received a master’s degree from Klaipėda and worked there as a deacon from 1661-1663. He was a Lutheran priest in Nybudžiai from 1664-1684; in May 1684 he left Ducal Prussia for the Kingdom of Poland and entered the historiographical service of the Polish king and the Lithuanian Grand Duke, becoming a Catholic priest in Veiherov (1688-1704). He published history, the historical activity of the church, occasional works, translated songs into Lithuanian. His 2000 page Deliciae Prussicae dealt with the disappearing history of the Prussian people, aiming to extend it to the 17th century embracing the historical context of the whole territory of the then Prussia (from the river Nemunas to the river Wisła) as a cultural reminder. An autographed manuscript and copy of the Deliciae Prussicae remain. The reasons why this work is criticised from the viewpoint of 18th-20th century historians are examined, though ethnologists frequently cite parts of it. In conclusion, in choosing the history of the ancient Prussians, who never had their own state, he forced people to consider the cultural history in the 17th century when historiography was not mature. M. Pretorijus’ work, along with those of Simonas Grunau and Jonas Bretkūnas, is one of the first histories of the ancient Prussian culture.