Еще раз о "литовском колтуне", или мифосемантика болезни в межэтническом контексте
LTVakarinė kaltūno sampratų arealo dalis šią ligą aiškiai sieja su demoniško personažo įsikišimu ir net tapatina jų terminiją bei etiologiją. Baltų mitologija ligą sukeliančio demono vaidmenį priskiria turto nešėjui Aitvarui, tuo pačiu žodžiu vadinamas ir kaltūnas. Rytinėje (baltarusiškoje) arealo dalyje iki šiol gyvi tikėjimai ir apie turtus nešančią dvasią, ir apie kaltūną, nors paviršutiniškai žvelgiant akivaizdaus jų ryšio nematyti. Baltarusiškoje tradicijoje kaltūnas tik retkarčiais siejamas su piktosios dvasios įsikišimu, o visiškoje daugumoje įrašų jis laikomas dėl daugelio priežasčių išorėn prasiveržusia kiekvienam žmogui būdinga vidine substancija. Lietuvių turtus nešančiam ir žmogui plaukus suveliančiam Aitvarui būdingos ypatybės, kurios jį sieja su latvių Jumiu ir su baltarusių derlingumą skatinančia būtybe Sparyšu (br. Спарыш). Tik nepastebėta, kad Sparyšas galėtų užleisti kaltūną. Šaknies spor- žodžiais vadinamas augalas skalsė (ru. спорынья), kurios įdėjus į valgį galima sukelti sunkią ligą ergotizmą. Etnokultūrinis šio augalo fenomenas giluminiais semantiniais ryšiais įtraukia jau turintį dievybės statusą Sparyšą į deviacijų lauką.Baltarusių Sparyšas ir lietuvių Aitvaras yra dvilypės prigimties personažai, be kitų funkcijų, dar ir gausinantys turtus bei užleidžiantys ligas. Vadinamųjų ragelių, skalsės pasirodymas lauke siejamas su sporų ir turto gausinimo idėja. Savaiminis augimas, brendimas, gyvybinių jėgų išlaisvinimas neišvengiamai lydimas negalavimų. Juodas grūdas, viena vertus, dar labiau gausina turtus, padeda kilti raugui, kita vertus, sukeldamas ergotizmą labai pakenkia organizmui, veikia kaip tam tikra chtoniškų stichinių pradų santalka. Kaltūnas - savita žmogaus organizmo skalsė, žmogaus gyvybinių galių deviacija, lygiai kaip skalsė - grūdinių kultūrų reprodukcinės potencijos uždegimas. Tai reiškiniai, vegetatyvinio ir antropomorfinio kodo lygmenyje suponuojantys „persisotinimo, pavojingo pertekliaus, tam tikro personažų - dvynių „išsigimimo“ idėją" (V. Ivanovas, V. Toporovas). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusių folkloras; Baltarusių ir lietuvių folkloras; Demonologija; Dvasios-turtintojos; Kaltūnas; Liaudies medicina; Lietuvių folkloras; Mitologija; Skalsė; Belarusian and Lithuanian folklore; Belarusian folklore; Cabbage; Demonology; Enriching spirits; Ergot; Folk medicine; Kaltūnas; Lithuanian folklore; Mythology.
