LTStraipsnis skirtas senosios lietuvių dievybės Krūminės, kurios vardą (Kruminie Pradžiu Warpu) pirmasis (1582) užregistravo Motiejus Stryjkovskis, prigimčiai, funkcijoms ir analogams rytų bei pietų slavų tradicijose atskleisti. Konstatuojama, jog Krūminė buvo javų deivė, jų kerojimo, krūmijimosi skatintoja, pilnų, brandžių varpų laiduotoja. Savo funkcijomis ir veiklos sritimi ji artima žemės ir javų deivei Žemynai. Krūminė autorės siejama su vadinamuoju „krūmo vedžiojimo“ (ru. куст водить, с кустом ходить) ritualu baltarusių ir ukrainiečių Polesėje, Baltarusijos Vitebsko ir Gardino srityse. Kai kurių šio personažo ir atitinkamo ritualo analogijų aptinkama ir pietų slavuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Javų deivė; Krūminė; Mitologija; Pagonių dievybės; „krūmo vedžiojimas"; "bush wading"; Grain goddess; Krūminė; Lithuanian mythology; Pagan deities; Shrub.