LTStraipsnyje nagrinėjamas asmenvardis Gediminas trijų poetų - Sigito Gedos, Aido Marčėno ir Sigito Parulskio - poezijoje. Daroma prielaida, kad eilėraštis su šiuo asmenvardžiu tampa diskusija apie dvikamienio vardo funkcijas. Lingvistinė vardo Gediminas etimologija intrigos neturi, pastarąją sukuria poezija, aktualizuodama antrąjį dūrinio dėmenį min- ir sujungdama jį su morfemomis, kurios gali būti giminiškos (mon- variante Gedimonai) arba siejamos tik asociacijomis (man-y). Verifikuojama Jurijaus Stepanovo iškelta hipotezė, kad tikriniai vardai priklauso egocentriškų žodžių grupei, t.y. asmenvardis, kuriuo pavadinamas individas, susijęs su vardo davėju: nagrinėjamuose eilėraščiuose Gediminas siejamas tiek su Geda, tiek su Aidu (Marčėno vardas), tiek su šio vardo etimologiniu ar neetimologiniu (at)aidėjimu morfemose ar kvazimorfemose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antroponimai poezijoje; Gediminas; Teksto rekonstrukcija; Anthroponyms in poetry; Gediminas; Personal names in poetry; Reconstruction of text; Text reconstruction.