LTDėstydamas savo pažiūras baltų ir slavų santykių klausimu V. Toporovas neretai polemizavo su O. Trubačiovu. Bene svarbiausia O. Trubačiovo mokslinėje veikloje buvo seniausio slavų arealo lokalizacijos Dunojaus vidurupyje įrodymas, savitų slavų kalbinių, etninių ir kultūros ištakų paieška. Trubačiovo nuomone, baltų-slavų kalbos arba vienovės teorija jau priklauso praeičiai, o nepriklausomos raidos ir antrinio baltų ir slavų suartėjimo teorija nesulaukia reikiamo dėmesio; užtat klesti teorijos, kurios veda „slavų kalbas iš baltų“. V. Toporovas kritikavo ginčytinas O. Trubačiovo, savo buvusio bendraautoriaus, koncepcijas bei konkrečias etimologijas, bet ir naudojosi jo sėkmingais sprendimais, ypač baltoslavikos srityje. Ši kritika, be abejo, rėmėsi didele V. Toporovo simpatija O. Trubačiovui, žmogui ir mokslininkui. Tačiau tai jokiu būdu nemažino V. Toporovo kritikos nekompromisiškumo, nes jis laikėsi nuomonės, kad slavų prokalbė yra periferinių baltų kalbų dialektų raidos rezultatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltizmai; Baltų arealo periferija; Baltų kalbos; Baltų-slavų hipotezė; Lietuvių etimologinis žodynas; Seniausias slavų arealas; Slavų prokalbė; Substratas; Toporovas; Trubačiovas; Baltic languages; Balticisms; Balto-Slavic hypothesis; Lithuanian etymological dictionary; Proto Slavic language; Substratum; The oldest Slavic area; The peripheria of Baltic area; Toporow; Trubaczow.