Sintautų kapinės

LTStraipsnyje apžvelgiama Sintautų kapinių istorinė raida. Parapinės kapinės įsteigtos 1798 m., o praplėstos 1847 m. 1837 m. birželio 27 d. Sintautų bažnyčios generalinės vizitacijos akte rašoma, jog kapinės apie bažnyčią, šventoriuje, yra kvadrato formos, iš trijų pusių aptvertos mūro, o iš ketvirtos – statinių tvora, yra treji gerai užrakinami vartai. Kapinėse yra 3 mūrinės koplytėlės, kuriose yra paveikslų ir vyksta pamaldos. Taip pat minimos apkastos grioviu ir aptvertos nauja statinių tvora parapinės kapinės. Tų kapinių vakarinėje dalyje buvo grioviu atskirta kapinių dalis, kurioje laidoti mirę be kunigo palaiminimo ar nuo užkrečiamųjų ligų. Pačios didžiausios kapinaitės 1849 m. buvo Skaistgirių ir Bridžių kaimuose. Koplyčios buvo Paspirgėlių, Rugių ir Sintautų kapinėse. Sintautų katalikų kapinės (steigtos vykdant XIX a. Rusijos administracines ir religinės valdžios įsakus, draudusius laidoti prie bažnyčių ar jų rūsiuose) raginusius steigti kapines toliau nuo miestų ir miestelių ribų. Kapinėse buvo daug lietuviškų įrašų, menančių spaudos draudimo laikotarpį. Dalis jų cituojami tekste. Kapinėse palaidota nemažai knygnešių ir kitų visuomenės bei kultūros veikėjų. Iki Pirmojo pasaulinio karo Sintautuose gyveno nemažai vokiečių. Kairiajame Pentos krante, Sintautų pakraštyje, yra evangelikų kapinės. Šiose kapinėse buvo palaidoti Pirmojo pasaulinio karo metu žuvę vokiečių kariai. Katalikų ir evangelikų kapines prižiūri Sintautų seniūnija.Reikšminiai žodžiai: Antkapinių paminklų užrašai; Kapinių istorija; Kapinės; Palaidojimai; Parapija; Sintautai; Burials; Cemetry; History of cemetery; Parish; Sintautai; Tombstone inscriptions.