Antanas Tatarė ir 1863-1864 metų sukilimas

LTStraipsnyje apžvelgiami Sintautų klebono, rašytojo ir intelektualo Antano Tatarės 1863 m. tardymo bylos duomenys ir jo ryšiai su sukilimu. Sintautuose Antanas Tatarė kunigavo nuo 1855 metų. Klebonas skatino vietinius gyventojus dalyvauti 1863 m. sukilime ir rėmė sukilėlius maistu. 1863 m. liepos 19 (31) d. buvo suimtas, tačiau tardymo metu neigė jam metus kaltinimus dėl paramos sukilėliams. Teisinio proceso metu Zyplių gminos gyventojai, valstiečiai, liudijo kunigo naudai ir neigė jo ryšius su sukilėliais. Kauno politinių bylų tardymo komisijai paaiškino, jog A. Tatarė jokių maištingų ar prieš vyriausybę nukreiptų kalbų nėra sakęs. Spalio 6 (18) d. A. Tatarės tardymo byla perduota Kauno karo teismo komisijai. Spalio 10 (22) d. Kauno karo teismo komisijoje vyko A. Tatarės tardymas. Trūkstant įrodymų buvo suabejota dėl A. Tatarės kalte, bet vis tiek konstatavo, jog A. Tatarė sukilimui simpatizavo. Spalio 19 (31) d. M. Muravjovui pateiktas A. Tatarės tardymo protokolas su išvada – siūlymu ištremti iš gyvenamosios vietos griežtoje policijos priežiūroje. Lapkričio 12 (24) d. M. Muravjovas patvirtino A. Tatarės ištrėmimą į Penzos guberniją. A. Tatarė gyveno Gorodiščės miestelyje, susirašinėjo su Sintautų klebonu Juozapu Vasiukevičiumi, kuris tremtyje jį rėmė pinigais, siuntė knygas, reikalingus daiktus. 1867 m. lapkričio 28 d. (gruodžio 10) d. Marijampolės apskrities Sintautų parapijos valstiečiai inicijavo kreipimąsi dėl A. Tatarės paleidimo iš tremties vietos, tačiau nesėkmingai. Iš tremties A. Tatarė grįžo 1871 m., apsigyveno Lomžoje. Mirė 1889 m. gruodžio 25 d.Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Antanas Tatarė; Kunigas; Rašytojas; Sintautai; Švietėjas; 1863 uprising; 1863-1864 uprising; Antanas Tatarė; Enlightener; Priest; Sintautai; Writer.