LTStraipsnis skirtas mažų miestelių ir kaimelių šiuolaikinio gyventojo, vartotojo ir žemdirbio, mentaliteto sanklodoms ir požiūriui į gėrybių perskirstymą atskleisti. Viena, ekonomikos antropologijos diskursu gilinsimės į „homo economicus“ teorines sampratas, lokalios „praktinės išminties“, kasdienybės kultūros ir namų ekonomikos santykį su kintančio gyvenimo realijomis ir kultūriniu paveldu. Antra, bus žvelgiama, kaip atskiro regiono mažų miestelių ir kaimelių gyventojų – tiriamuoju atveju daugiausiai aukštaičių – atmintyje įsišakniję savosios kasdienybės kultūros daigai: kaip ekonominio gyvenimo kaita įtakoja žemdirbio kasdienių namų ūkio gėrybių perskirstymą, jų reikšmes ir vertes bendruomenėje, kaip maistas išlieka bendruomenės socialinių ryšių išraiška. Ar šie kultūros modernizacijos procesai vyksta iš vidaus, ar rinkos, valstybinių institucijų įtakojami? Argumentuosime naujausiais etnografinių lauko tyrimų duomenimis. Aukštaičių kasdienybės kultūra rodo jų talentingumą, pastangas neprarasti instrumentalios žemdirbiškos praktinės išminties, pagalbos ir atjautos kitam. Dosnumas jokiu būdu neišskirs aukštaičio iš kitų Lietuvos gyventojų. Giliau patyrinėjus tokias „homo economicus“ patirtis, gali atsirasti stereotipų, kurie išskiria atskiruose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kasdienybės kultūros dalykus. Kita vertus, toks namų ekonomikoje paplitęs gėrybių paskirstymas išskirs aukštaičius nuo kitų Europos bendruomenių. Kasdienybės kultūroje daugelio aukštaičių mentalitetas yra pakankamai konservatyvus. Kasdienybės kultūros „praktinės išminties“ logika ir šiandien kuria aukštaičių moralę ir tapatybes, išliekančias lokalios kultūros ženklais, parodančias kultūrinį žemdirbių paveldą ir įsiaudžiančius į globalius ekonominius bei socialinius virsmus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominė antropologija; Bendruomenė; Economy; Economic anthropology; Community.
ENThe article seeks to reveal the mentality and redistribution of values of modern agriculturalists of small towns and villages. We analyse the theoretical concepts of homo economicus, the relation between local practical wisdom, mundane culture and home economy and the realties of changing life and cultural heritage. On the other hand, a reference is made to the everyday cultural roots alive in the memories of village dwellers (in the region of Upper Lithuania): how economic change influences the redistribution of economic values, value in the community, how food remains the expression of social links in a community. Are these cultural modernisation processes internal or are they influenced by the market? Argumentation is grounded on the newest ethnographic field study. The mundane culture of Upper Lithuania dwellers shows their talent to preserve the instrumental agricultural practical wisdom. Benevolence is not a feature that makes an Upper Lithuania dweller stand out from other Lithuanians. Deeper analysis of such experiences of homo economicus can form stereotypes that distinguish cultural aspects of people living in different regions of Lithuania. On the other hand, this distribution of values in home economy would make the dwellers of Upper Lithuania different from other European communities. Their mentality in the culture of the mundane is rather conservative. The logic of the practical wisdom of mundane culture affects the morality and identity of the dwellers and remains the sign of local cultural heritage integrating into global economic and social changes.