Laiškai iš tremties – ryšių, ilgesio ir prisirišimo prie tradicijos simbolis

LTLaiškai iš tremties, parašyti tremtinių iš Lietuvos, deportuotų į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu, – ypatinga bendravimo ir ryšio su pasauliu forma. Itin ribotos galimybės siųsti laiškus ir gauti atsakymus į juos nenumalšino šio epistolografinio judėjimo, maža to, kiekvienas laiškas dėl savo nepakartojamo ir unikalaus pobūdžio šiandien yra vienintelis istorinis įrodymas, atkleidžiantis tremties stalinistiniu laikotarpiu tikrovę. Suprantama, jog ypatingas šios epistolografinės raštijos pobūdis išskiria ją iš kitų tokio tipo dokumentų, be to, jai būdingos ir savitos atsiradimo aplinkybės. Laiškų forma, turinys, siuntėjas ir gavėjas, komunikavimo būdai bei galimybės yra išskirtiniai, didele dalimi nulemti aplinkybių, kuriomis jie buvo parašyti. Galimybės ir būdai rašyti ir siųsti laiškus priklausė nuo vietos ir laiko, kuriuo jie buvo parašyti, kintančių politinių ir ekonominių sąlygų. Ši laiškų rūšis Lietuvoje kol kas nėra sulaukusi tyrinėjimų, nėra išleistas ir tokių laiškų rinkinys. Išsami laiškų analizė ir chronologinės jų sekos sudarymas neabejotinai praturtintų lietuviškąją atsiminimų literatūrą. Šio sumanymo svarbą liudija ir faktas, kad beveik kiekviename tremties atsiminimų rinkinyje yra cituojami ištisi laiškai arba jų ištraukos, pabrėžiama jų reikšmė tūkstančių ištremtųjų gyvenimams, o svarbiausia, tokie laiškai tampa autentišku, patikimu ir nesuklastotu dokumentu, turinčiu asmeninę ir didelę dokumentinę ir istorinę vertę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Komunikavimo būdai; Kultūrinis tapatumas; Laiškai iš tremties; Laiškų siuntėjas ir gavėjas; Atsiminimai; Tremties ir lagerio lietuvių literatūra; Trėmimai; Trėmimas; Communication; Comunication; Gulag; Letters from exile; Lithuanian exile literature; Memoirs; National identity; Sender and addressee; Sovietisation.

ENThe letter from exile is a special kind of communication of a deportee with the rest of the world. The letters written on small pieces of paper, sometimes on birch’s rind show determination to keep in touch with anybody who will read them. With no proof of being delivered, sometimes with an unknown addressee on them such letters are a very special example in literature. They were not only personal confessions, but what is more important, the proof of brutal times. Its value is of great historical and social significance. The letters from exile, expressing truth, cruelty and human helplessness in the face of totalitarian regime, were the tool of opposition and resistance, protecting national identity and giving rise to the protest against sovietization. They became nation’s voice of conscience, memory about persecutions and people‘s enslavement. The article aims to analyze such memoirs on a few levels, including time when the letters were sent, the role of a sender and addressee, etc. [From the publication]