LTNepriklausomybės laikotarpio (1918–1940) pabaigoje Sintautų valsčiuje susidarė vienuolikos pradžios mokyklų tinklas. Buvo penkiolika komplektų (klasių), dirbo tiek pat mokytojų. 1940 m. sovietų okupacija sutrikdė natūralią švietimo raidą. 1940–1941 m. pradžios mokyklos buvo sovietizuojamos. Mokinių ugdymui kliudė primityvus komunistinės ideologijos brukimas, be apčiuopiamų rezultatų pasibaigusi „socialistinė“ neraštingumo likvidavimo kampanija, „revoliucinai“ mitingai ir minėjimai, kitos bolševikų partijos priemonės. 1940 m. rudenį Sintautų valsčiuje buvo didelė mokytojų kaita, keli mokytojai patyrė profesinę diskriminaciją. Sintautų valsčiaus – vienas iš Lietuvos valsčių, kurių mokyklų pedagogai labiausiai nukentėjo per 1941 m. birželio trėmimus. Tada į atšiaurias sovietų imperijos sritis buvo išgabenti šeši valsčiuje dirbę mokytojai (iš penkiolikos). Nacių okupacijos pradžioje Lietuvos Laikinosios vyriausybės pastangomis švietimo įstaigose iš esmės buvo atkurta iki 1940 m. sovietų okupacijos buvusi padėtis. Buvo grįžta prie Nepriklausomybės metų mokymo programų ir mokyklos struktūros. Į mokyklas buvo grąžintos tikybos pamokos. Ant klasių sienų vėl buvo pakabintas kryžius. Nacmečiu pasunkėjo mokytojų darbo ir buities sąlygos, sumažėjo realus atlyginimas, bet veikė visos vienuolika valsčiaus pradžios mokyklų. Tam reikėjo ne tik didesnio mokytojų pasiaukojamo ir vietos gyventojų pastangų. Nestigo žmonių, maisto produktais ir kitaip padėjusių pedagogams. Tad 1941–1944 m. mokyklos buvo svarbūs kaimo bendruomenių gyventojų ir mokytojų tarpusavio solidarumo, socializacijos ir kultūrinės sklaidos židiniai. Mokiniams buvo skiepijami Nepriklausomybės idealai ir krikščioniškosios vertybės. Per kai kurių valsčiaus mokyklų mokytojus kaimo sodybas pasiekdavo antinacinė rezistemcinė spauda. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1940-1944 metai; Lokalinė istorija; Mokyklos; Mokytojai; Nacių okupacija; Pirmoji sovietinė okupacija; Sintautų valsčius; Sovietų okupacija; Švietimas; 1940–1944 period; Education; Lithuania; Local history; Nazi occupation; Schools; Sintautai area; Sintautai district; Soviet occupation; Teachers.
ENAt the end of the independence period (1918–1940), there was a education network consisting of 11 primary schools formed in the Sintautai. The Soviet occupation in 1940 disturbed the natural education development. In 1940–1941 the primary schools were sovietised. Forced thrust of primitive communist ideology, ‘socialist’ illiteracy liquidation campaign without real results, revolution rallies and commemorations, as well as other measures used by Bolshevik party impeded the training of students. In 1940, there was a significant fluctuation of teachers, several teachers sustained professional discrimination. Sintautai Valsčius was one of Lithuanian areas, where schoolteachers suffered mostly from the deportations in June of 1941. At the beginning of Nazi occupation, due to efforts of the Lithuanian provisional government, the situation of the pre-Soviet 1940 period had been restored in the education institutions with the education programs and school system structure of the Independence Period. Religion lessons were back in the schools. The crosses appeared again on the walls of the classrooms. During the Nazi period, however, the work and life conditions worsened for teachers, their salaries went down, but all 11 primary schools were operating. This required not only self-sacrifice of teachers but also the efforts of local people. There were enough people who helped the teachers with foodstuffs and other means. So, in 1941–1944, the schools were the centres important for village communities to show solidarity with teachers and playing role of socialisation and culture propagation. The independence ideals and Christian values were being inoculated for students. The anti-Nazi resistance newspapers also reached the village homes via the teachers of some schools. [From the publication]