Žemės ūkio raida Sintautų krašte XX amžiuje
LTŽemės ūkio raida Sintautų valsčiuje (vėliau – seniūnijoje) nėra tirta. Baudžiavos panaikinimas Užnemunėje 1807 m. ir 1864 m. Lenkijos karalystėje vykusi žemės reforma suteikė šio krašto valstiečiams asmeninę ir ūkinę laisvę, sudarė geresnes galimybes vystytis švietimui bei kultūrai. Prasidėjęs ankstyvas (nuo XIX a. 3-iojo dešimtmečio) skirstymasis į vienkiemius Sintautų valsčiuje užsibaigė 1913 metais. Žemės ūkis Sintautų valsčiuje 1918–1940 m. vystėsi tokia pat kryptimi kaip ir visoje Šakių apskrityje ir Lietuvoje. Kadangi valsčiuje nebuvo dvarų ir stambiosios (100 ha ir daugiau) žemėvaldos, žemės ūkio raidą formavo 30–50 ha ūkiai. [...] Pirmoji sovietinė ir vokiečių okupacijos nualino ūkį. Pokariu vykdyta sovietinė žemės reforma ir kolektyvizacija panaikino privatinę nuosavybę. Pagrindinis pragyvenimo šaltiniu tapo 0,6 ha sodybinis žemės sklypas, vadinamieji „arai“, iš kurio iki šeštojo dešimtmečio vidurio kolūkiečiai gaudavo net apie tris ketvirtadalius visų savo pajamų (iš visuomeninio ūkio tik 15–20 procentų). Senos žemdirbystės tradicijos persikėlė į naujas veikimo pakopas. Modernėjant ūkiams, individualūs ūkiniai poreikiai, buvo įgyvendinami asmeniniame sklype. Šių asmeninių ūkių dėka buvo neprarastas ryšys su senosiomis tradicijomis, vystėsi individualaus ir kolektyvinio ūkio patirtis, kuri pravertė ir ūkiams, įsikūrusiems atgavus Lietuvos Nepriklausomybę. Vieno valsčiaus analizė leistų teigti, jog visais laikais Sintautų valsčiuje, nepaisant permainų ir pertvarkų, pagrindinė varomoji jėga buvo ir tebėra ūkininkas, nesvarbu, kokiu vardu vadintas. Jo triūso ir išmonės dėka tiek anksčiau, tiek ir dabar Lietuva – žemės ūkio kraštas, turi galimybę išlikti globaliniame pasaulyje kaip valstybė, o lietuviai – kaip tauta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvulininkystė; Kolektyvizacija; Prekinė gamyba; Sintautai; Sintautų valsčius; Vienkiemis; Ūkininkas; Žemės ūkis; Agriculture; Animal husbandry; Collectivisation; Commodity production; Farmer; Homestead; Sintautai; Sintautai (small rural) district.
ENThe development of agriculture in Sintautai Valsčius (later–neighbourhood) has not been investigated before. The abolition of serfdom in Užnemunė region in 1807 and the land reform performed in 1864 in the Kingdom of Poland (Congress Poland) had ensured personal and farming freedom to peasants of this area and provided better conditions for education and culture to develop. The early started (from 1820s) division into homesteads ended in 1913 in Sintautai Valsčius. In 1918–1940 the agriculture in Sintautai Valsčius developed in the same direction as in the County of Šakiai and Lithuania, as a whole. Because there were no manors and large (100 ha and more) landed properties in this area, the development of agriculture was based on 30–50 ha farms. [...] The first Soviet occupation followed by that of Nazi had impoverished the economy of Lithuania. The Soviet post-war land reform and collectivisation abolished the private property. The basic source for living became a land plot of 0.6 ha in area, called “arai”, which enabled kolkhoz members to get even about 75 percent of their incomes (15–20 percent from public farming) as far as mid-1950s. Old agricultural traditions moved to new action stages. With modernisation of collective farms, individual demands were satisfied from the personal land plot. This enabled to maintain the connection with old traditions; moreover, an experience in individual and collective farming was developing and was useful for the farms which were formed later. when the Independence of Lithuania was restored. [From the publication]
