Marija Vileišytė - zapomniana poetka wileńska

LTPPetras Vileišis turėjo šešis vaikus: tris sūnus ir tris dukteris. Jauniausioji duktė Marija Vileišytė (1890-1944), kaip ir jos seserys, ištekėjo už lenko – Michało Bażeńskio, Burbiškio dvaro (netoli Radviliškio) savininko. . Greit išsiskyrusi su vyru, ūmaus, audringo būdo žmogumi, Marija iki 1915 m. gyveno Vilniuje, antrąsyk ištekėjusi (už Raciborskio) – Maskvoje, Peterburge, nuo 1918 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios su pertrūkiais – Varšuvoje. Išsiskyrusi ir su Raciborskiu, persikėlė į miestelį (Łapy) netoli Balstogės. Ten mirė ir palaidota. Marija, vienintelė iš P. Vileišio vaikų, turėjo literatūrinį talentą. Nuo vaikystės rašė eilėraščius (lenkiškai), tačiau pradėjo juos spausdinti tik 1909 m. Išleisti du jos poezijos rinkiniai – „Iš mano paletės“ (Z mojej palety, Vilnius, 1921) ir „Lauko katilėliai“ (Polne dzwonki, Kaunas, 1924). M. Vileišy tės poezija epigoniška. Jai poveikį darė „Jaunosios Lenkijos“ (Młoda Polska) poetai (J. Kasprowiczius, T. Lenartowiczius, K. Tetmajeris). Rink. „Iš mano paletės“ yra puikių posmų, bylojančių apie poetės vidinius išgyvenimus, tikrosios tėvynės ieškojimus. Nors išugdyta lenkų kultūros dvasia, M. Vileišytė laikė save ir Lietuvos patriote. 1912 m. jos kūryboje atsispindi lietuvių tautinio atgimimo nuotaikos. Tai neabejotina Petro Vileišio, iškilaus lietuvio altruisto, įtaka. Savo didžiajam Tėvui, kurio veikla Marija labai žavėjosi, ji dedikavo ilgą (58 eilučių) eilėraštį-odę. M. Vileišytė labai mylėjo savo gimtąjį miestą Vilnių, kurio vaizdai, architektūros paminklai ir apylinkės atgyja daugelyje jos eilėraščių. Rink. „Lauko katilėliai“ spausdinama didelės apimties istorinė poema, skirta Žemaitijai. Nežinoma Lenkijoje, M. Vileišytė tapo užmiršta ir Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimas; Jaunoji Lenkija; Kūryba; Marija Vileišytė; Petras Vileišis; Poezija; Vilnius; Žemaitija (Samogitia); Creation; Life; Marija Vileišytė; Petras Vileišis; Poetry; Samogitia; Vilnius; Young Poland.