Вечера литераторов Петербурга в Вильнюсе начала XX в.

LTXX a. pradžios Vilniaus kultūriniame gyvenime pastebimą vietą užėmė literatūriniai vakarai bei viešos paskaitos literatūros temomis. Ypatingai reikšmingi Peterburgo lektorių pasirodymai: visuomenės ir politikos veikėjų (V. Speranskis, F. Rodičevas, V. Nabokovas) paskaitos literatūros ir visuomenės aktualijų temomis; literatūrologų ir kritikų (D. Ovsianika-Kulikovskis) šviečiamojo pobūdžio paskaitos; populiaraus lektoriaus P. Kogano, kritikų K. Čiukovskio bei I. Vasilevskio (Ne-Bukvos), žinomo publicisto G. Petrovo 1912-1913 m. paskaitos, skirtos aktualioms literatūrinio proceso problemoms. [...] Paskaitos buvo rengiamos ypač gausiai kovo mėnesį ir balandžio pradžioje, kai baigdavosi teatro sezonas ir prieš Velykas sumažėdavo visokių pramogų. Kitas paskaitų sezonas būdavo lapkritį – gruodžio pradžioje, prieš Kalėdas. Didelis susidomėjimas paskaitomis ir nesveika konkurencija matoma iš to, kad G. Petrovo paskaita Miesto salėje vyko tuo pačiu laiku, kaip ir F. Sologubo vakaras Geležinkelio būrelio salėje, todėl nesurinko publikos, o per I. Vasilevskio paskaitą jos rengėjai susipyko dėl pelno paskirstymo. Tų pačių renginių skirtingi vertinimai įvairiuose Vilniaus laikraščiuose atspindi visuomenės estetinių orientacijų nevienodumą. Būtų tikslinga sugretinti atsiliepimus j paskaitas laikraščiuose lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų, jidiš kalbomis. Palyginimas galėtų atskleisti skirtingą vilniečių šiuolaikinės rusų literatūros recepciją. Paskaitos supažindindavo Vilniaus publiką su dabartiniu literatūriniu procesu ir jo tiesioginiais dalyviais. Jos prisidėjo prie publikos bei pavienių autorių estetinių vertybių formavimo ir turėjo poveikį Vilniaus kultūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lektorius; Literatūrinis gyvenimas; Literatūros vakarai; Paskaita; Periodinė spauda; Peterburgo rašytojai; Vilnius; Lecture; Lecturer; Literary evening; Literary life; Periodical press; Petersburg writers; Vilnius.