Chevalier de Boudono "Lietuviški laiškai" – tarpkultūrinio bendravimo instrumentas

LTStraipsnis siūlo vertinti laišką kaip komunikacijos ir tarpkultūrinio bendravimo instrumentą. Siekiama pristatyti mūsų šalyje beveik nežinomo prancūzų autoriaus Chevalier de Boudono kūrybą kaip gebančią megzti tarpkultūrinius ryšius ir turinčią tam tikrą istorinę-literatūrinę vertę. Tyrimo objektas naujas, nes XIX amžiaus pradžioje Vilniuje išleisti šio rašytojo veikalai iki šiol nesusilaukė lietuvių tyrinėtojų dėmesio. Straipsnyje remiamasi prancūzų tyrinėtojos Marie-France de Palacio atlikta C. de Boudono kūrybos analize, surandant šiam rašytojui vietą prancūzų literatūrinėje tradicijoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas C. de Boudono knygose sukurtam Lietuvos įvaizdžiui atskleisti, būdingiausiems jo bruožams išryškinti. Taip pat aptariama mokomoji namų auklėtojo veikla, epistolinio rašymo specifika, išryškinama komunikatyvinė jo raštų funkcija. Metodologinį tyrimo pagrindą suteikia kai kurios komparatyvinių tyrinėjimų prieigos, Henri Pageaux, Jeano-Marco Moura, Yves‘o Clavarono ir Alaino Montandono imagologinių tyrimų nuorodos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aristokratinė kultūra; Auklėjimo traktatas; Chevalier de Boudon; Chevalier de Boudonas; Imagologija; Kurtuazija; Laiškų romanas; Lietuvos įvaizdis; Tarpkultūriniai ryšiai; Aristocratic culture; Chevalier de Boudon; Courtesy; Educational treatise; Epistolary novel; Image of Lithuania; Imagology; Intercultural communication; The Image of Lithuania.

ENThe article proposes to assess the letter as a means of intercultural communication. Almost unknown in Lithuania, the French author, Chevalier de Boudon‘s work has a certain historical-literary value and is capable forging intercultural ties. The research object is new, since the works by this author published in Vilnius in the 19th century have not yet received appropriate attention from Lithuanian researchers. The article is based on the French researcher, Marie-France de Palacio‘s analysis of de Boudon‘s works. The main focus of the article is on the image of Lithuania and its features which are depicted in de Boudon‘s books. It also discusses the activities of a home tutor, the specifics of epistolary writing, highlighting the communicative function of the French writer‘s works. The methodological analysis is based on a few comparative and imagological studies by such scholars as Henri Pageaux, Jean-Marc Moura, Yves Clavaron, and Alain Montandon. [From the publication]