Šatrijos Raganos egodokumentų sąsajos: laiškai ir atsiminimai

LTStraipsnyje egodokumentiniu aspektu analizuojami Šatrijos Raganos laiškai, suteikiantys faktinės gyvenimo informacijos, atskleidžiantys asmenybės istoriją, leidžiantys kalbėti ir apie tarpinį žanrą – laišką-autobiografiją arba laiško požanrį – epistolinę autobiografiją. Analizuojamus Šatrijos Raganos laiškus pagrindžia ir atsiminimų apie rašytoją autentika, jie papildo laiškuose atsiskleidusį asmenybės paveikslą. Rašytojos laiškai leidžia kalbėti apie egodokumentų žanrų sąsajas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Autobiografija; Egodokumentas; Gyvenimas; Individuali istorija; Komunikacija; Laiškai; Psichologija; Šatrijos Ragana; Žanras; An individual history; Autobiography; Communication; Egodocument; Genre; Letter; Life; Memoirs; Psychology; Šatrijos Ragana.

ENThe article aims to analyze the egodocuments by Šatrijos Ragana. Using categories defined by Philipe Lejeune which determine autobiography as a genre, Ragana‘ s letters written from 1895 to 1930 (about 400 letters in total) are investigated. The results of the research enables us to speak about an interim genre, i.e. The letter-autobiography, or the sub-genre of the letter; i.e. the epistolar biography. The authenticity of another egodocumentic genre (reminiscences about the author) also relates to letters by Šatrijos Ragana. Egodocumentic texts are written by different people: the letters are written in the first person, and the reminiscences are presented from the perspective of other people. As a genre the letter shows great flexibility. It might interact with both fiction (e.g. The writer‘s letter-autobiography to Juozas Tumas-Vaižgantas demonstrates that the novella Sename dvare [In the Old Manor] has clear autobiographical motifs) and other egodocumentic genres, memories in this case, in order to specify some parts of an epistolary text or artistic factography. The autobiographical data of the writer’s life denotes certain experiences in works of fiction. Šatrijos Ragana’s letters provide not only factual life information, but are also valuable as the story of a personality. Memoirs also supplement the image of the personality revealed in letters. Writer‘s letters are considered to be the unique egodocuments which demonstrate not only the history of an individual and a nation, but also provide proof for the argument that there are theoretical interfaces between genres in egodocuments. [From the publication]

• Egodokumentų tyrimai : ištakos, metodai, perspektyvos / Vytautas Berenis. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 13-26.
• Epistolinių tekstų leidimas Lietuvoje: teorija ir praktika : Juozo Tumo-Vaižganto atvejis / Aistė Kučinskienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2012, t. 36, p. 43-66.
• Ne-laiškas apie laiškus: kaip skaityti epistolinius tekstus? / Aistė Kučinskienė. Naujasis Židinys - Aidai. 2011, Nr. 8, p. 549-556.
• Panelės Viktorijos kalbos jausmas / Roma Bončkutė. Logos (Vilnius). 2023, 114, p. 138-145.
• Sovietinių represijų atminties reikšmės lietuvių autobiografijose / Irena Šutinienė. Genocidas ir rezistencija. 2008, 2 (24), p. 127-134.
• Tėvynės vaizdinys Antano Vaičiulaičio laiškuose / Gabija Bankauskaitė, Domantė Vaišvylaitė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 36 (41), p. 110-122.
• Viduramžių epistolografijos tradicija Europoje : "ars dictaminis" genezė, raida, turinys / Dovilė Keršienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2010, 30, p. 17-57.