LTStraipsnis skiriamas Baltijos šalyse beveik netyrinėtai socioonomastikos temai - neoficialių, arba slengo, urbanonimų vartojimui ir darybai. Suomijoje ši urbanonimikos sritis labai populiari. Neoficialūs vietovardžiai Suomijos miestuose, ypač Helsinkyje, šnekamojoje kalboje paplitę jau nuo XX amžiaus pradžios. Esama miesto mikrorajonų, kurie vadinami net 25 skirtingais slengo pavadinimais. 2003 m. Helsinkio mokyklose buvo surengtas konkursas rinkti slengo urbanonimus. Buvo surinkta apie 15 000 tokių vietovardžių (tarp jų - 4 100 skirtingų leksemų). Helsinkio neoficialūs vietovardžiai su kilmės nuorodomis ir visomis lygiagrečiai vartojamomis formomis išleisti dvitomiu žodynu (Heikki Paunonen. Stadin mestat. 2010). Šiame straipsnyje suomių slengo urbanonimų motyvacija ir daryba pagal galimybes sugretinta su latvių ir iš dalies lietuvių analogiškais vietovardžiais, palyginta jų vartosena, objektai, kuriems suteikiami šie neoficialūs vardai, darybos principai ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Slengo toponimai; Socionomastika; Socioonomastika; Urbanonimai; Vietovardžiai; Šnekamoji kalba; Žodžių daryba; Colloquial speech; Place names; Slang toponyms; Socio-onomastics; Urbanonyms; Word-formation.