LTStraipsnyje, remiantis tipologiniais kalbų tyrimais ir universaliomis gramatinėmis hierarchijomis, aptariama posesyvumo raiška lietuvių kalboje. Atsiribojus nuo predikatinio (veiksmažodinio) posesyvumo kalbama apie nepredikatinį posesyvumą, kuris reiškiamas adnominaliniu kilmininku daiktavardiniame junginyje arba laisvuoju naudininku sakinyje, t. y. aptariama vidinė ir išorinė posesyvumo raiška. Lietuvių tradicinėje kalbotyroje paprastai laikomasi nuomonės, esą tais atvejais, kai posesyvinis santykis reiškiamas laisvuoju naudininku, pastarajam tuo pačiu būdinga beneficientinė reikšmė. Straipsnyje teigiama, kad, be tų atvejų, kai abiejų posesyvinių linksnių vartojimas yra opozicinis ar linksnis rodo reikšmės skirtumus, esama neutralizacijos atvejų, kai esant toms pačioms sintaksinėms ar konteksto sąlygoms abu linksniai iš principo gali būti ir yra vartojami pagrečiui, o vieno iš jų pasirinkimas susijęs su subtiliais semantiniais niuansais ir linksnio vartojimo tendencijomis. Posesyvinės naudininko konstrukcijos persipina su tipiškomis beneficientinės, adverbialinės ir pan. reikšmės naudininko konstrukcijomis (plg. Jonas sugrąžino man knygas; Man vaza sudužo). Kalbant apie posesyvumo morfosintaksinio žymėjimo pasirinkimui įtakos darančius semantinius (gyvumo hierarchija, apibrėžtumas, predikato reikšmė) ir gramatinius (gramatinių funkcijų hierarchija, žodžių tvarka, daiktavardinio junginio išplėtimas, rūšis) veiksnius, pagrindinis dėmesys skiriamas tiems atvejams, kai posesyvumas iš principo gali būti žymimas tiek adnominaliniu kilmininku, tiek laisvuoju naudininku. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Posesyvumo kategorija; Vidinis ir išorinis posesyvumas; Posesyviniai linksniai.
ENBased on typological language research and universal grammatical hierarchies, the article deals with the expression of possessiveness in the Lithuanian language. Predicate (verbal) possessiveness is left aside and non-predicate possessiveness is analyzed, which is expressed by adnominal genitive in a noun phrase or by free dative in a sentence, i. e. internal and external expression of possessiveness is discussed. Traditional Lithuanian linguistics usually supports the opinion that the possessive relation also bears beneficiary meaning when expressed by free dative. The article claims that beside the cases when the usage of both possessive cases is oppositional or when the case shows differences in meaning, there also are cases of neutralization when both cases can or are used interchangeably under the same syntactic or contextual conditions and the choice is determined by subtle semantic nuances and trends in case usage. Possessive dative constructions intertwine with dative constructions of typical beneficiary, adverbial etc. meaning (cf. Jonas sugrąžino man knygas; Man vaza sudužo). Dealing with semantic (hierarchy of vividness, explicitness, predicate meaning) and grammatical (hierarchy of grammatical functions, word order, noun phrase extension, type) factors that determine the choice of morphosyntactic marking type of possessiveness, the focus is put on the cases when possessiveness can basically be expressed both by adnominal genitive and free dative.