The Development of rural residents social portrait in 2001–2011

LTKaimo gyvybingumo sąvoka dažnai vartojama siekiant apibūdinti kaimą, kaip specifinę teritoriją, kuri turi ypatingą reikšmę ne tik konkrečiam regionui, bet ir šaliai visumoje. Vienas iš kaimo gyvybingumo elementų – kaimo gyventojai, jų kiekybinės, kokybinės charakteristikos: socialinis portretas. Šiame tyrime pasirinkome socialiniam kaimo gyventojų portretui vertinti rodiklių sistemą, kuri buvo naudojama gyventojų ir būstų 2001 ir 2011 metų surašymuose. Tyrimui atlikti naudota Lietuvos statistikos departamento 2001 ir 2011 m. surašymų duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, kad kaimo žmogaus socialinio portreto pokyčiai turėjo tiek palankių, tiek ir nepalankių tendencijų kaimo gyvybingumui. Prie teigiamų tendencijų reikėtų paminėti kaime didėjant aukštesnės kategorijos išsilavinimą turinčių, daugiau kalbų mokančių gyventojų dalį, sparčiau gerėjančias gyvenimo ir buities sąlygos palyginti su miestiečių. Prie tendencijų nepalankiai veikusių kaimo gyvybingumą būtų gyventojų mažėjimas, pagyvenusių, vienišų kaimo žmonių dalies kaimo gyventojų struktūroje didėjimas, mažėjantis kaimo gyventojų verslumas, pragyvenimo šaltinių skaičiaus mažėjimas ir nuolat didėjanti dalis asmenų, gyvenančių iš samdomojo darbo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimo gyventojai; Kaimo gyvybingumas; Kaimo žmogus; Socialinis portretas; Viešoji gėrybė; Public good; Rural residents; Rural vitality; Social portrait.

ENThe concept of rural vitality often used to describe the rural areas as specific areas that are of particular significance not only for the region but also the country as a whole. Depending on the objectives investigated there are different indicators used to evaluate the vitality – one of them – rural residents social portrait. Purpose of the research is to identify the impact of changes of social portrait of rural residents on rural vitality. In this study, the indicators of general censuses of 2001 and 2011 were used to assess the social portrait of rural residents. The results showed that changes of social portrait of rural residents had both positive and negative trends on rural vitality. As positive trends should be mentioned rising higher grade educated, multilingual population, a rapidly improving life and living conditions in the rural areas compared with the townspeople. The trends adversely affected the vitality of rural areas are: depopulation, the growing share of elderly in the structure of the rural population, declining rural population’s entrepreneurship, decline of number of income sources and continued growth in the share of persons living of wage labor. [From the publication]

• Fizinės infrastruktūros įtaka regioniniam patrauklumui / Ineta Zykienė, Vytautas Snieška. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 465-471.
• Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą "iš apačios į viršų" / Vilma Atkočiūnienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 2 (11), p. 50-62.
• Lietuvos kaimiškųjų regionų kaip gyvenamosios vietos patrauklumo vertinimas / Dalia Vidickienė, Rasa Melnikienė. Žemės ūkio mokslai. 2008, t. 15, Nr. 1, p. 51-59.
• Lietuvos kaimiškų teritorijų apgyvenimas: erdvinės transformacijos ir gyventojų gerovė / Edis Kriaučiūnas. Geografijos metraštis 2018, 51, p. 3-24.
• Lietuvos kaimo vietovių erdvinės transformacijos gyventojų gerovės kontekste / Edis Kriaučiūnas. Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai / redaktoriai: Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2019. P. 79-99.