Nedarbo lygio sąsajos su ekonominiais rodikliais Lietuvoje

LTAukštas nedarbo lygis yra viena iš opiausių socialinių ir ekonominių problemų, trukdančių gyventojams tinkamai pasinaudoti ekonomikos augimo teikiamais privalumais. Nors vienas iš pagrindinių tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos tikslų – didinti užimtumą, remiantis statistiniais duomenimis, jog nedarbo lygis išlieka pakankamai aukštas ir skirtinguose Lietuvos regionuose yra nevienodas. Šio darbo tikslas – ištyrus nedarbo lygio pokyčius Lietuvos regionuose, nustatyti nedarbo lygio sąsajas su ekonominiais rodikliais. Tyrimo metodika: nedarbo lygio pokyčių ir jo sąsajų su ekonominiais rodikliais vertinimas apima tris etapus: pirmajame etape identifikuojamos nedarbo priežastys ir įvardijamos užimtumo ir darbo rinkos politikos priemonės nedarbui mažinti; antrame etape, vertinant nedarbo pokyčius tiriamuoju laikotarpiu, analizuojama dinamikos (laiko) eilutė, skaičiuojami analitiniai ir vidurkiniai dinamikos eilučių kitimo rodikliai; trečiame etape, siekiant ištirti nedarbo lygio sąsajas su ekonominiais rodikliais, atliekama koreliacinė analizė. Tyrimui naudojami antriniai Lietuvos Statistikos departamento duomenys. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad analizuojamu laikotarpiu nedarbo lygis labiausiai kito Klaipėdos, Telšių ir Panevėžio apskrityse, net keturiose apskrityse – Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Utenos – nedarbo lygis buvo didesnis nei bendras mūsų šalies vidurkis. Tirtas ryšys tarp tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui, materialinių investicijų vienam gyventojui, lietuviškos kilmės eksporto, tenkančio vienam gyventojui, ir nedarbo lygio patvirtino, kad tik kai kuriose apskrityse nedarbo lygiui nagrinėjamu laikotarpiu pasirinkti ekonominiai rodikliai turėjo didelę įtaką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nedarbas; Nedarbo kitimo tendencijos; Nedarbo priežastys; Teritorinė diferenciacija; Territorial differen-tiation; Territorial differentiation; Unemployment; Unemployment causes; Unemployment trends.

ENHigh unemployment rate is one of the most pressing social and economic problems which are preventing residents make good use of the economic benefits. Although one of the main purposes of the European Union and Lithuania – to increase employment, statistical data show that the unemployment rate remains relatively high and in different regions of Lithuania is not the same. The aim of the work – analyse changes the level of unemployment in the regions of Lithuania and to de-termine a link between the level of unemployment and to economic indicators. The methodics of re-search: assessment of the territorial unemployment rate differentiation consists of three phases: 1) identify the territorial differentiation of unemployment and the reasons identified in the employment and labor market policies to reduce unemployment; 2) examined the unemployment trend in Lithuania; 3) set the relationship between the level of unemployment and selected economic indicators. For reserach was used the secondary data of Lithuanian Department of Statistics. The period of research 2009–2014 year. The results of research showed that unemployment rate in the analyzed period changed mostly in counties of Klaipeda, Telsiai and Panevezys. The unemployment rate in the four counties – Panevezys, Siauliai, Telsiai and Utena was higher than our overall national average. We have analyzed the relationship between unemployment and foreign direct investment per capita, material investments per capita, Lithuanian goods exports per capita. It confirmed that cho-sen economic indicators had a significant impact on the unemployment rate only in some counties during the analyzed period. [From the publication]

• Baltijos šalių ekonomikos augimo apskaita / Igor Vetlov. Pinigų studijos. 2003, Nr. 3, p. 14-34.
• Ekonomikos svyravimų poveikis Lietuvos nedarbo lygiui 1998-2011 metais / Aldona Damulienė. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 927-938.
• Ilgalaikio nedarbo dinamika ekonominio nuosmukio sąlygomis / Daiva Beržinskienė, Aina Būdvytytė-Gudienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 1 (17), p. 15-24.
• Jaunimo padėties Baltijos šalių darbo rinkose dinaminių pokyčių lyginamoji analizė / Daiva Beržinskienė, Dalia Rudytė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 3 (12), p. 39-47.
• Jaunų žmonių nedarbo priežasčių vertinimas Lietuvoje / Brigita Breiterytė, Gabrielė Janušauskaitė, Emilija Vaitekauskienė, Laima Jesevičiūtė-Ufartienė, Inga Maksvytienė, Vilma Morkūnienė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2022, p. 424-433.
• Kai kurie Lietuvos ekonominio augimo aspektai / Manuela Tvaronavičienė, Vytautas Tvaronavičius. Verslas: teorija ir praktika. 2006, [t.] 7, Nr. 4, p. 232-236.
• Lietuvos darbo rinkos pokyčiai 2008–2016 metais / Oksana Tomaševičienė, Julija Staroselskaja. Socialinių mokslų studijos. 2018, Nr. 10 (2), p. 322-340.
• Lietuvos ekonomikos augimo prognozavimas trumpu laikotarpiu / Audronė Jakaitienė, Žilvinas Kalinauskas. Pinigų studijos. 2003, Nr. 3, p. 79-100.
• Lietuvos regionų ekonomikos netolygumų vertinimai / Algimantas Misiūnas, Žymantas Svetikas. Ekonomika. 2003, t. 64, p. 84-91.
• Migracijos įtaka darbo rinkai / Daiva Beržinskienė, Rasa Reizgevičienė, Marius Reizgevičius. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 2 (18), p. 5-17.
• Nedarbo tendencijos Europos Sąjungos šalių ekonomikoje / Simas Samulionis, Martynas Kailius, Indrė Knyvienė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2019, p. 118-123.
• Politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės institucijomis: Lietuvos atvejo analizė / Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė. Politologija. 2020, Nr. 2 (98), p. 8-45.
• Research into international competitiveness in 2000–2008 / Vytautas Snieška. Inžinerinė ekonomika. 2008, Nr. 4 (59), p. 29-41.
• Unemployment regulation policy analysis in Lithuania / Henrika Šakienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009, Nr. 1 (14), p. 270-277.