LTStraipsnyje apžvelgiama XVI–XVIII a. Vilniaus prieglaudų ir špitolių istorija. Daugiataučio Vilniaus aplinkoje elgetų gyvenimas buvo komplikuotas, jais rūpinosi špitolės ir prieglaudos. Vilniuje veikė 7 Romos katalikų tikėjimo špitolės. Šv. Martyno špitolė rūpinosi katalikų tikėjimo vokiečiais. Veikė 3 unitų špitolės, taip pat pravoslavų (špitolė prie Šv. Trejybės cerkvės), liuteronų ir kalvinistų. XVII a. viduryje Vilniuje veikė 13 špitolių. Vargingųjų gyvenimas radikaliai keitėsi Apšvietos laikotarpiu. Ketverių metų seimo laikotarpiu buvo priimtas nutarimas dėl špitolių; špitolių deputacijos turėjo veikti kiekvienoje vaivadijoje. 1792 m. deputacijos sprendimu Vilniaus špitolei skirta 100 tūkstančių auksinų pajamų. Šv. Marijos Magdelietės ir Šv. Jobo špitolė įsteigta 1514 m. Šv. Trejybės špitolė buvo įsteigta 1501 m., ją fundavo domininkonai. 1620 m. dar viena špitolė veikė prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Vilniuje veikė ir Šv. Lozoriaus bei seserų marijavičių (nuo 1737 m. Lietuvoje veikusi katalikų Marijos gyvenimo seserų kongregacija) špitolė bei brolija prie Šv. Stepono bažnyčios. Po XVIII a. pradžios maro epidemijos Vilniuje įsikūrė rokitiečių špitolė (Šv. Roko gailestingumo broliai). 1579 m. Petras Skarga Vilniuje įkūrė Mons Pietatis (dievobaimingumo kalnas). Už simbolinį užstatą čia buvo galima pasiskolinti pinigų, kuriuos suaukodavo geradariai. Po 1624–1625 m. maro epidemijos susikūrė Šv. Nikodemo brolija. 1635 m. vienuoliai bonifratrai įsikūrė prie Šv. Kryžiaus bažnyčios ir taip pat įsteigė špitolę. 1723 m. – Šv. Jokūbo ir Filipo špitolė. 1744 m. veiklą pradėjo gailestingųjų seserų špitolė. 1790 m. – Šv. Kūdikėlio Jėzaus vardo špitolė.Reikšminiai žodžiai: Prieglauda; Prieglaudos; Vargšai; Vilniaus XVI-XVIII a. špitolės; Vilniaus miesto XVI-XVIII a. istorija; Vilnius; Špitolė; Shelter; The hospitals in the Vilnius of the 16th-18th c; The poor; The shelves; Vilnius; Vilnius city history in the 16th-18th c.
EN.