Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas : rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis

LTStraipsnyje pirmą kartą pasitelkiami kiekybiniai dialektometrijos metodai lietuvių tarmėms nagrinėti. Kiekybiškai įvertinus skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybes, siekiama nustatyti tiriamųjų Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų - Stumbriškio (171), Šilų (338), Kavarsko (340), Taujėnų (374), Vidiškių (375 a), Deltuvos (409), Jakutiškių (446), Pabaisko (475), Mančiušėnų (500), Čiobiškio (520) – tarminę priklausomybę. Tiriamoji medžiaga – 12 val. panevėžiškių ir širvintiškių garso įrašų. Iš jų išrinktos skiriamosios tarminės ypatybės analizuojamos dialektometrijos metodų pagrindu sukurta kompiuterine programa Gabmap, skirta kalbiniam (ir geografiniam) variantiškumui tirti. Fonetinių žodžių transkripcijų pagrindu ja apskaičiuojamas Levenšteino atstumas tarp LKA punktų, atliekami statistiniai skaičiavimai ir nustatomi diferenciniai tarminiai panevėžiškių ir širvintiškių požymiai. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tradicinių panevėžiškių ir širvintiškių tarminiai požymiai sutampa kalbiniu ir kalbiniu-geografiniu požiūriais. Statistiškai vienodos tarminės ypatybės dažniau vartojamos ne tos pačios patarmės LKA punktuose, o atskirų tiriamųjų patarmių gyvenamosiose vietovėse. Išryškėję galimi skiriamieji klasterizuotų tiriamųjų LKA punktų požymiai yra bendri abiem patarmėms ir statistiškai grindžia panevėžiškių ir širvintiškių panašumą. [Iš leidinio]

ENThe article presents the first-time use of the quantitative methods of dialectometry to analyse Lithuanian dialects. After quantifying the differential features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos subdialects, it aims to identify the dialectal dependence of the points of Lithuanian Language Atlas (LLA) under analysis - Stumbriškis (171), Šilai (338), Kavarskas (340), Taujėnai (374), Vidiškiai (375 a), Deltuva (409), Jakūtiškiai (446), Pabaiskas (475), Mančiušėnai (500), Čiobiškis (520). The research material consists of 12 hours of audio recordings of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos. The selected differential dialectal features are analysed by the web application Gabmap based on dialectometry methods. It is designed for the research of linguistic (and geographical) variability. On the basis of phonetic transcriptions of words, the Levenshtein distance is calculated between LLA points, the statistical computations are performed and the differential dialectal features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos are determined.The results suggest that dialectal features of the traditional Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos coincide from the linguistic and linguistic-geographical points of view. Statistically equal dialectal features are frequently used not in the same LLA points of subdialects but in the localities inhabited by the speakers of separate subdialects under analysis. The potential differential features of clustered LLA points under analysis are common to both subdialects and statistically justify the similarity of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos. [From the publication]