Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai : kiekybės santykiai

LTStraipsnyje eksperimentiniais metodais analizuojama vakarų aukštaičių kauniškių (VAK) trijų šnektų - Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių - mišriųjų dvigarsių kiekybė. Tiriamosioms šnektoms būdingi skirtingi priegaidžių alotonai: Marijampolės šnektoje ilginami tvirtapradžių dvigarsių dėmenys i, u, Šakių šnekta turi vadinamąją tęstinę priegaidę, o Vilkaviškio šnekta neturi nė vieno iš šių požymių, tad jos dvigarsinių skiemenų prozodinė sandara yra artimiausia bendrinei kalbai. Straipsnyje taip pat aptariama VAK dvigarsių kiekybės interpretacija ir žymėjimas lietuvių dialektologijos tradicijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad visose šnektose ilgiausi yra tvirtapradžiai dvigarsiai su dėmenimis a, e. Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose jie reikšmingai ilgesni už atitinkamus tvirtagalius, o Šakių šnektoje šis trukmės skirtumas neryškus. Dvigarsių su dėmenimis i, u bendroji trukmė mažesnė. Visose šnektose skirtumas tarp šios grupės tvirtapradžių ir tvirtagalių dvigarsių yra labai mažas. Pirmojo dėmens trukmė neabejotinai yra svarbus dvigarsių su dėmenimis a, e priegaidžių požymis Marijampolės ir Vilkaviškio šnektose. Šakių šnektoje pirmojo dėmens trukmė nelaikytina esminiu priegaidžių požymiu. Tai susiję su šnektoje egzistuojančia tęstine priegaide. Dvigarsių su dėmenimis i, u grupėje pirmojo dėmens trukmė aiškiai skiria priegaidės tik Marijampolės šnektoje, o Vilkaviškio ir Šakių šnektose šis požymis nesvarbus. Tvirtapradžių dvigarsių dėmenys a, e visose šnektose vertintini kaip pusilgiai, o dėmenys i, u Marijampolės ir Šakių šnektose - kaip pusilgiai, Vilkaviškio - kaip trumpieji. [...]. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the quantity of semi-diphthongs in three subdialects of West highlanders in Kaunas area (hereinafter referred to as VAK) namely: Marijampolė, Vilkaviškis and Sakiai. The researched subdialects feature various syllable accent allotones: Marijampolė subdialect elongates the first components of acute accents with i and u; Šakiai subdialect possesses the so called continuous accent, meanwhile Vilkaviškis subdialect has none of the aforementioned features thus the prosodic composition of diphthong syllables is closest to the standard language. The article also discusses the the interpretation of VAK diphthongs quantity and marking in Lithuanian tradition of dialectology. The research results showed that the longest diphthongs are the acute diphthongs containing a and e and it is typical to all subdialects. They are substantially longer in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects than circumflex variants; meanwhile in Šakiai subdialect this difference in length is not so sharp. The common length of diphthongs with i and u is shorter. The difference between the acute and circumflex diphthongs of this group is very slight.The length of the first component of diphthongs with a and e is an important accent feature in Marijampolė and Vilkaviškis subdialects. The duration of the first component in Šakiai subdialect is not considered as a crucial feature of accent. It is related to the existing continuous accent prevailing in the subdialect. In the group of diphthongs with i and и the duration of the first component clearly distinguishes accents only in Marijampolė subdialect, meanwhile in Vilkaviškis and Šakiai subdialects this feature loses importance. The components of acute diphthongs a and e are considered as semi long, and components i and и vary in subdialects: in Marijampolė and Šakiai they are considered as semi long, meanwhile in Vilkaviškis subdialect they are short. All components of circumflex diphthongs in Šakiai subdialect are considered as semi long and elongated due to continuous accent. [From the publication]