Posiedzenia publiczne Uniwersytetu Wileńskiego (1803-1832) - formą popularyzacji wiedzy naukowej wśród społeczeństwa ziem byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego

LTVilniaus universitetas gali didžiuotis įtakingos aukštosios mokyklos ir svarbaus akademinių tyrimų centro reputacija. Be šių funkcijų universitetas vykdo ir daugelį kitų. Itin platus Vilniaus universiteto veiklos laukas pastebimas XIX a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu be kitų uždavinių svarbus buvo ir universiteto kaip mokslo populiarinimo įstaigos vaidmuo. Universiteto dėstytojai laikėsi pozicijos, kad mokslo pažangos vertė priklauso ir nuo to kaip plačiai mokslo žinios yra pasklidusios visuomenėje. Siekiant populiarinti mokslą buvo rengiami vieši posėdžiai, kurių metu plačiosios visuomenės atstovai galėjo susipažinti su akademiniais pasiekimais. Šiuose posėdžiuose būdavo pristatomos universiteto dėstytojų, besispecializuojančių tam tikroje tyrimų kryptyje, pranešimai. 1803–1830 m. buvo perskaityta apie 80 pranešimų iš beveik dvidešimties mokslo šakų. Dėstytojai stengdavosi, kad klausytojai būtų supažindinti su naujausių tyrimų rezultatais. Visgi, nors įėjimas buvo laisvas, bet pranešimų turinys ir kalba (pranešėjas temą rinkdavosi savo nuožiūra) sąlygojo tai, kad jų auditoriją pagrinde sudarydavo išsilavinę klausytojai. Nepaisant to, vieši pranešimai buvo labai populiarūs. Tuo metu mokslo pažanga domėtasi ne tik aristokratų salonuose, susidomėjimą reiškė ir kur kas platesnė auditorija. XIX a. pradžioje vieši pranešimai buvo vienintelė forma, kuria žinios apie mokslo pažangą buvo skleidžiamos plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Šveitimo istorija; History of Vilnius university; History of education.

ENThe Vilnius University can take pride in having the reputation of an influential school of higher education and a significant centre of academic research. In the 19th century the University also served as an institution promoting science. Its professors believed that the value of science depended on the extent it was spread in the society. To promote science public sessions were held, the genesis of which reached as far back as the Commission on National Education. Public sessions conducted by the University allowed non-academic public to have access to academic knowledge. Between 1803 and 1830 over 80 dissertations were presented in almost twenty academic areas. Professors made sure that listeners should receive state-of-the-art knowledge. However, even though admission was free the contents and the language of dissertations were usually such that public sessions were actually aimed at educated listeners. Nonetheless, they enjoyed great popularity. At that time it was not only aristocratic parlours that showed interest in scientific developments but also a much wider audience. In the early 19th century public sessions were among the basic forms of promoting academic knowledge among the wider social circles of the former Grand Duchy of Lithuania. Through academic dissertations specifically prepared and delivered to the public professors of the then University of Vilnius made a great contribution to the promotion of academic knowledge.