LTŠiame straipsnyje pristatomi darbininkų švietimo bandymai XX a. 3–4 dešimtmečiuose Kaune – liaudies universitetai, vakariniai kursai ir suaugusiųjų gimnazijos, įsteigti ir išlaikyti visuomeninių organizacijų. Aktyviausios tokios organizacijos buvo Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugija, įkūrusi liaudies universitetą ir vakarinius kursus suaugusiems bei pavasarininkai, įkūrę Motiejaus Valančiaus liaudies universitetą ir vakarinę suaugusiųjų gimnaziją. Šios švietimo institucijos buvo skirtos dirbantiesiems, ten mokyta lietuvių kalbos ir kitų dalykų; besimokantieji taip pat gavo įvairių praktinių žinių, naudingų kasdieniame gyvenime – higienos, teisės, ekonomikos ir kt. Dalis švietimu užsiimančių organizacijų į savo mokymo programas įtraukė pasaulėžiūrinį ar religinį auklėjimą. Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdyto perversmo suaugusiųjų švietimas imtas institucionalizuoti bei versti indoktrinacijos įrankiu. Aktyviai šiuos pokyčius vykdė Lietuvių mokytojų sąjunga bei jos laikomas Jono Basanavičiaus liaudies universitetas. Dėl pastarųjų pokyčių decentralizuotas nevalstybinis visuomeninių organizacijų organizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas tapo sunkai įgyvendinamas, todėl aptartosios organizacijos bei iniciatyvos ėmė silpnėti, kol galiausiai žlugo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbininkų švietimas; Kaunas; Kaunas 1918-1940 m; Liaudies universitetai; Suaugusiųjų švietimas; Vakariniai kursai; , night schools; Adult education; Kaunas; Kaunas in 1918-1940; Night schools; People,s universitie; People,s universities; Workers education.
ENThis article presents the attempts at worker‘s education Kaunas in 1920‘s and 1930‘s, that is people‘s universities, evening courses and gymnasiums for adults which were founded and maintained by public organisations. The most active were: Vincas Kudirka Education Society which held people‘s university and evening courses and „Pavasaris“ Society which also held Motiejus Valančius People‘s university and evening gymnasium for adults. These educational institutions were designated to be used by working adults, who were taught Lithuanian language and other school disciplines; they also got some practical knowledge for everyday life from hygiene to law and economics. Some of societies included world-view and religious education in their programmes. After the coup of December 17, 1926, the adult education became institutionalized and turned into the tools for indoctrination. The most active in these changes was the Teacher‘s Union of Lithuanian Tautininkai and its Jonas Basanavičius People‘s University. Because of such turn, other decentralised forms of informal adult education became complicated, weakened and deteriorated. [From the publication]