LTKonstitucija turi būti aiškinama, jos interpretavimą lemia įvairūs veiksniai; vienas iš jų – pačios Konstitucijos samprata. Konstituciją sudaro jos normos ir principai, taip pat Konstitucinio Teismo doktrina, atskleidžianti Konstitucijos normų ir principų turinį, joje įtvirtintas vertybes. Konstitucijoje įtvirtintas reguliavimas turi tam tikrą tekstinę formą, kalbinę išraišką, tačiau Konstitucija – ne vien jos tekstas, ne vien joje įtvirtintos teisės normos. Konstitucija – tai ir joje įtvirtintos tokios giluminės, pamatinės vertybės, kurios gali neturėti konkrečios tekstinės išraiškos, kurios išvedamos iš konstitucinių normų ir principų, iš viso konstitucinio reguliavimo visumos. Konstitucija turi ne tik raidę, bet ir dvasią. Konstitucijos teksto, jos raidės negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia. Konstitucijoje nėra spragų, tarp atskirų jos nuostatų nėra prieštaravimų; negalima vienų Konstitucijos principų ir normų aiškinti taip, kad būtų paneigtas ar iškreiptas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, jos prasmė. Konstitucija aiškintina remiantys tik ja pačia, jos pačios logika, jos normų ir principų sąryšiais ir sąveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos negalima aiškinti remiantis įstatymais ar kitais teisės aktais. Interpretuojant Konstituciją negali būti paneigtos ar iškreiptos fundamentalios nuostatos, kuriomis grindžiama Konstitucija. Konstitucinio teismo formuojama oficiali konstitucinė doktrina turi būti organiškai vieninga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucijos aiškinimas.
ENConstitutions need to be explained, and their interpretation is shaped by various factors; one of which is – the meaning of “Constitution”. A constitution is made up of norms and principles, likewise the doctrine of Constitutional Court, which clarifies the Constitution’s norms and principles and the values that it enshrines. The regulatory power enshrined in the Constitution calls for a certain form of text and linguistic expression, however the Constitution is not just a text and not just the norms of law that it embodies. The Constitution’s essence is its deep and fundamental values, which cannot have a concrete textual expression, which come fro constitutional norms and principles, from the whole constitutional regulatory mechanism. The Constitution has not just a written form but also a spirit. The text of the Constitution, its letters, must not be interpreted in such a way as to go against the Constitution’s principles and its spirit. The Constitution has no gaps, its various provisions do not clash; certain principles and norms of the Constitution must not be interpreted in such a way as to negate or distort the contents or meaning of some other provisions of the Constitution. The Constitution is interpreted with reference to it alone, its own logic, the links and interaction of its norms and principles, the overall regulatory force of the Constitution. The Constitution must not be interpreted by reference to other laws or acts. The Constitution must not be interpreted in such a way as to negate or distort its fundamental guidelines, which are the foundation of the Constitution. The official constitutional doctrine formulated by the Constitutional Court must have an organic unity.