Miłosz et Szymborska : la poésie au lieu du néant ?

LTStraipsnis skirtas Česlovo Milošo poemos „Ars Poetica“ analizei. Ši programinė poema išsiskiria iš kitų moderniųjų eilėraščių, kuriose įteigiamas nepasitenkinimas lyrikos tendencijomis. Nepaisant to, kad poema nusako poezijos nesėkmes, ji kupina profesinės išminties ir išreiškia gilesnę abejonę dėl meno, kuris pernelyg mėgaujasi kūrybiniu malonumu ir vidiniais demonais. Kūrinys atskleidžia, kaip sunku žmogui išlikti vienu ir tuo pačiu asmeniu. Tokia etinė nuostata pabrėžia, kad tikslas nepateisina priemonių. Milošas taip pat apmąsto prozos ir poezijos santykius, svarstydamas apie poetikos vertę apskritai. Straipsnyje, žvelgiant per kūrinio prizmę, siekiama atskleisti Milošo požiūrį į poeziją ir parodyti, kad samprotaudamas apie poezijos prigimtį, autorius autoritetingai apibrėžia poetikos meno ribas. Eilėraštis „Ars Poetica“, įtrauktas į įvairius rinkinius, spinduliuoja autoriaus ironiją, kuri persipina su abejone. Kaip tik toks ironiškas ir kritiškas autoriaus požiūris suteikia kūriniui galios. Jis slepia gilesnį skepticizmą, kuris liečia pačius žmogaus prigimties pagrindus. Milošas nurodo prielaidas, kurios suteikia poezijai vertę ir kurios yra pagrįstos etine psichologija. Jo įsitikinimu, poezijos forma negarantuoja eilėraščio prasmingumo. Poezijos prasmė glūdi tame, kas ji yra. Unikalų autoriaus rašymo stilių apibrėžia ne forma ar turinys, o jo požiūris į save, temą, kūrybą ir auditoriją. Vidinis garbingumas ir sąžinė – svarbiausi kritinio vertinimo aspektai.Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Literatūra; Milosz; Nebūtis; Poezija; Ryšiai; Szymborska; Wislawa Szymborska; Česlovas Milošas; Czeslaw Milosz, Wislawa Szymborska; Literature; Milosz; Nothingness; Poetry; Relations; Space; Szymborska.