Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje

LTStraipsnyje analizuojamos dvejopos pietų aukštaičių patarmės tęsinio Baltarusijoje, Varanavo rajone, veiksmažodžio ypatybės: archajiškosios liekanos ir inovaciniai reiškiniai. Šiais aspektais apžvelgiama pietų aukštaičių paribio salų šnektų veiksmažodžio kaityba, daryba ir semantika. Remiamasi ne tik dialektologiniais, bet ir sociolingvistiniais pastarųjų dvidešimties metų duomenimis, todėl yra galimybė aprašyti ne tik pačias archajiškąsias ir inovacines veiksmažodžio formas, bet ir atskleisti jų vartosenos įvairavimą, nustatyti kitimo kryptį. Duomenys apie pakaitinį arba lygiagretų šių veiksmažodžio formų vartojimą buvo kaupti tiek iš vyresniosios, tiek ir iš jaunesniosios kartos pateikėjų, vadinasi, galima jų analizė stebimuoju laiku, nes senesniųjų kalba atspindėjo vartojimo tendencijas, kurios buvo būdingos patarmei mažiausiai prieš pusšimtį metų, o jaunesniosios - dabartines, būdingas tai pačiai patarmei jau po pusšimčio metų. Straipsnyje pateikiama unikalių lituanistinių duomenų, nes kai kurios jame aptariamos veiksmažodžio ypatybės visai nebūdingos arba mažai būdingos pagrindinio pietų aukštaičių ploto gyventojų kalbai, todėl ir neužfiksuotos arba labai mažai kur teužfiksuotos. Viena vertus, ilgalaikė kitakalbė apsuptis ir patarmės izoliacija nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto skatino Varanavo šnektas vis labiau užsikonservuoti, todėl ten esama, nors ir labai sporadiškai vartojamų, itin archajiškų lietuvių kalbos veiksmažodžio formų, paveldėtų iš labai tolimos praeities, gal net siekiančios gentines baltų kalbas. [...]. [Iš leidinio]

ENThe article addresses two-fold peculiarities of verbs of the continuity of the Southern Aukštaitian sub-dialect in Belarus, Voranava district: archaic remains and innovative phenomena. Conjugation, formation and semantics of verbs from the sub-dialects of the boundary micro-areas of Southern Aukštaitian are reviewed from this perspective. The article follows both dialectological and sociolinguistic data of the past twenty years; therefore, there is a possibility to describe the most archaic and innovative verbal forms as well as to reveal the variation of their use and to identify the direction of their change. Data on the alternative or equivalent use of these verb forms were gathered from the information providers of both the older and the younger generation, enabling their analysis at the apparent time because the language of the older generation reflected the tendencies of use characteristic of the sub-dialect at least fifty years ago, while the language of the younger generation reflects contemporary tendencies characteristic of the same sub-dialect fifty years later. The article provides unique data on the Lithuanian language because certain verbal peculiarities discussed in the article are either not characteristic or little characteristic of the language of residents from the main area of Southern Aukštaitian; they are therefore not recorded or scarcely recorded.On the one hand, a long-term foreign environment and the isolation of the sub-dialect from the main area of the Lithuanian language led the sub-dialects of Voranava into even greater conservation; therefore, though very sporadically used, they feature especially archaic forms of Lithuanian verbs inherited from the remote past, perhaps even dating back to tribal Baltic languages. On the other hand, due to the continuous interaction with Slavic languages (mostly Belarusian), the sub-dialects under analysis underwent such innovative changes which have even formed a rather solid Slavic cover. The available records of the sub-dialect contain very few examples of archaic properties; they are sporadic. Generally speaking, this sub-dialect; which is on the verge of extinction in Belarus, can be characterised by a high number of contiguous forms and the intensifying use of semantic loan translations. A high variation and inconsistency of verbal forms under analysis determined that the analysis of verb forms described in the article creates an occasional expression of non-proportionality or episodicity. [From the publication]