Rytų ir pietryčių vilniškių kalbinės nuostatos

LTStraipsnis parengtas remiantis 2011-2013 m. Lietuvių kalbos institute vykdyto projekto Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida medžiaga. Vykdant projektą užpildytos sociolingvistinės anketos leidžia tirti kalbų ir dialektų vartojimą atsižvelgiant į įvairius socialinius veiksnius, aprėpiant svarbiausias kalbos vartojimo sritis ir amžiaus grupes (jaunesniąją (iki 30 m.), vidurinę (31-50 m.) ir vyresniąją (nuo 51 m.) kartas). Straipsnyje analizuojami 34 rytų aukštaičių vilniškių punktų duomenys, surinkti Tverečiaus, Adutiškio, Švenčionių, Švenčionėlių, Mielagėnų, Strūnaičio, Sarių apylinkėse. Tiriamas bendrinės kalbos, vilniškių patarmės ir slavų (baltarusių, lenkų, rusų) kalbų vartojimas trijose srityse: individualiojoje (mąstymas), privačiojoje (namai, šeima) ir viešojoje (kaimo bendruomenė, oficiali komunikacija, mokykla, bažnyčia). [Iš leidinio]

ENThe article has been developed on the basis of the material under the Project “Modern Research of Geolinguistics in Lithuania: Optimization of Network of Points and Interactive Spread of Dialect Information” carried out at the Institute of the Lithuanian Language in the years 2011-2013. The sociolinguistic questionnaires filled in during the Project enable the exploration of the use of languages and dialects taking into consideration different social factors covering the most important domains of language use and age groups (younger (under 30 years old), middle (31-50 years old) and older (from 51 years old) generations). The data of 34 points of Eastern Aukštaitian sub-dialect of Vilnius gathered in the localities of Tverečius, Adutiškis, Švenčionys, Švenčionėliai, Mielagėnai, Strūnaitis, Sariai, which are attributed to Eastern and South-Eastern sub-dialects of Vilnius by dialectologists, are under analysis. The relations between the standard language, sub-dialect of Vilnius and Slavic languages (Belarusian, Polish, Russian) were analysed based on their use in different domains: individual (thinking), private (home, family) and public (village community, official communication, school, church). [From the publication]