Daiktavardžio vardininkas ir įnagininkas finitiniuose askriptyviniuose "būti" sakiniuose

LTStraipsnyje kalbama apie predikatyvu einančio daiktavardžio žymėjimo galimą sąsają su nuosakomis reiškiamu modalumu. Nagrinėjamą medžiagą sudaro iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ (DLKT) rinkti askriptyviniai finitiniai jungties „būti“ sakiniai, kuriuose teigiamas predikatas pasakomas skirtingų nuosakų formomis. Laikomasi nuomonės, kad vertinamojo ir irealaus modalumo atžvilgiu morfosintaksinis žymėjimas yra laipsniškas ir preliminariai galima kalbėti apie santykinį polinkį dažniau vartoti predikatyvu einančio daiktavardžio įnagininką skalių episteminis >deontinis (tiesioginė >liepiamoji nuosaka) ir realus >irealus (tiesioginė >tariamoji nuosaka) atžvilgiu. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the possible connection between the marking of noun predicatives and the modality expressed by moods. The material analysed in the article consists of ascriptive finite sentences of the copula "būti (to be)" collected from the "Corpus of the Contemporary Lithuanian Language" (CCLL) where a positive predicate is expressed in the forms of different moods. The opinion is followed that in respect of the evaluative and irreal modality, morphosyntactic marking is gradual and we can speak in preliminary terms about the relative tendency to use the instrumental of the noun used as the predicative in respect of the scales epistemic >deontic (indicative >imperative mood) and real >irreal (indicative >subjunctive mood). [From the publication]