Žmogiškosios būties prasmingumas Leonardo Andriekaus poezijoje

LTLeonardo Andriekaus poezijoje ryškiai atskleidžiamas žmogiškosios būties prasmingumas. Būtis Andriekui sudaryta iš gyvybės fenomeno, besiskleidžiančio grožio Dievo pasaulyje, serafiškosios, bet ne kūniškos meilės ir iš to kylančios kančios. Labai svarbus poeto kūryboje yra darbo pašventimas Dievui ir žmogaus lemtis, kuri jį kreipia amžinybės linkui. Andriekaus poezijoje neleidžiama neprasminga būtis. Poeto prasminga būtis mus veda amžinųjų dalykų kryptimi. Andriekaus lyrinis subjektas įsisąmonina, kad tik prasmingai nugyventas gyvenimas, kuris visokeriopai pašvenčiamas Dievui, gali būti amžinojo gyvenimo garantija. Svarbiausi būties akcentai Andriekaus poezijoje siejami su visa įprasminančiu darbu ir nesavanaudiška, į kitus nukreipta, serafiškąja meile. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būtis; L. Andriekus; Leonardas Andriekus; Lietuvių poezija; Poezija; Prasmė; L. Andriekus; Leonardas Andriekus; Lithuanian Poetry; Meaning; Poetry; Subsistence.

ENLeonardas Andriekus‘ poetry brightly reveals the meaningfulness of human subsistence. For Andriekus, subsistence consists of life phenomenon, unfolding beauty in God’s world, seraphic, but not carnal, love and suffering arising from it. Labour dedication to God and man’s fatality which points his way towards eternity are very important in the poet’s poetry. Vacuous subsistence is forbidden in Andriekus’ poetry. The poet’s significant subsistence turns us towards eternal things. Andriekus’ lyrical subject realizes that only meaningful life on the Earth, which in every possible way is sanctified to God, can be a guarantee of the eternal life. The main focuses of subsistence in Andriekus’ poetry are associated with labour giving sense to everything, and unselfish seraphic love turned to others. [From the publication]