LTStraipsnyje gilinamasi į tai, kokį vaidmenį vaidina 2011 m. pasirodęs Rūtos Šepetys romanas apie trauminę patirtį „Tarp pilkų debesų“, žvelgiant į tarpasmeninę kolektyvinės atminties dimensiją ir kolektyvinės atminties įtaką individui bei visai kultūrai. Iš pradžių apžvelgiami traumos romano bruožai, tada pristatomas politinis ir istorinis romano kontekstas, o galiausiai aiškinamasi kolektyvinės traumos įtaka, bei jos santykis su romano skaitymu. Pažymima, jog trauminė novelė išsiskleidžia per realistinę ir istorinę plotmę: ji dažnai remiasi aukų liudijimais ir archyviniais dokumentais. Skaitydamas tokio pobūdžio literatūrą, skaitytojas tampa traumuojančio įvykio dalyviu ir bendrasavininku. Traumos romanas rekonstruoja masines traumas ir sukelia bendrų patirčių jauseną taip padėdamas gyti. Romano autorė – lietuvių pabėgėlių dukra – aprašo masinius trėmimus į Sibirą ir Vidurio Aziją, pasirinkdama pasakojimą dėlioti pagal tai, kaip šiuos įvykius regi jauna mergina. Nors iki šio romano pasirodymo buvo publikuota daug atsiminimų apie trėmimus, tačiau grožinėje literatūroje pastaroji tema vis dar retai sutinkama; kadangi knyga parašyta anglų kalba, tad ji taip pat padeda supažindinti pasaulį su lietuvių patirtomis sovietinėmis represijomis. Nagrinėjant romaną pastebėta, jog autorė pasirinko informatyvų ir empatišką būdą vaizduoti sovietų terorą: pasakojama ištremtos šeimos istorija, akcentuojama, kas jai padėjo išgyventi (solidarumas, patriotiškumas ir stoiška laikysena), dėl to atskleidžiama emocinė kolektyvinės traumos plotmė, o skaitytojas paliekamas su daugybe klausimų.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kolektyvinė atmintis; Kontekstas; Kultūra; Pėdsakas; Romanas; Rūta Šepetys; Skaitytojas; Tautos ir asmens tapatumas; Trauma; Trauminė literatūra; Trauminė patirtis; Traumos romanas; Collective memory; Context; Culture; History; National and personal identity; Novel; Reader; Ruta Sepetys; Trace; Trauma; Trauma fiction; Trauma novel; Traumatic experience.