Экономика и антиэкономика трансформаций в постсоветском пространстве
LTXX a. apibūdina du sisteminiai pasaulinio masto eksperimentai: pirmasis – socializmas – prasidėjo 1917 m. Rusijoje, antrasis, grįstas kraštutinio individualizmo prielaidomis, – Sovietų Sąjungoje XX a. pabaigoje. Šie eksperimentai turėjo sisteminių padarinių visose gyvenimo srityse. Atnešdami didžiulių žmogiškųjų, socialinių, politinių ir materialinių resursų nuostolių, jie vedė „iškreiptos ateities“ link; kitaip tariant, čia būta tiek ekonomikos, tiek antiekonomikos elementų ir pastarieji dominavo. Šiame straipsnyje nagrinėjama pokomunistinės erdvės transformacijų ekonomika ir antiekonomika. Skirtingai nei beveik vienbalsiai anuomet tvirtina, ši transformacija toli gražu nebuvo „grynas“ ekonomikos, visuomenės ir politikos progresas. Būta ir pažangos, ir nuosmukių momentų, ekonomikos ir antiekonomikos režimų. Pastarieji praktikoje reiškiasi kaip režimai, ekonomikos požiūriu „gaminantys“ blogį – įvairaus pobūdžio išteklių nuostolius bei praradimus, mažinančius valstybės ekonominį potencialą. Šiuo atveju esminį vaidmenį suvaidino elitų ir visuomenių palankumas individualizmo dvasiai, kuri ekonomikoje pasireiškė kaip rinkos fundamentalizmas. Dėl to ūkio reformos buvo nesisteminės, vienpusiškos ir neigiamai paveikė visuomeninį sektorių, kuriantį viešąsias gėrybes. Visuomenės negebėjimas kurti šių gėrybių sąlygoja jų sisteminius negalavimus, o šie atsiliepė privataus sektoriaus gerovei. Visa tai yra posovietinių valstybių antiekonomikos išraiška, tačiau antiekonomika kaip reiškinys vis dar lieka už mokslininkų, politikų ir tarptautinės bendruomenės dėmesio ribų.Reikšminiai žodžiai: Antiekonomika; Ekonomika; Elitas; Globalizacija; Pereinamoji ekonomika; Posovietinė ekonomika; Restruktūrizacija; Transformacija; Transformacijos; Anti-economy; Economy; Elite; Globalization; Post-Soviet economy; Restructuring; Transformation; Transition economies.
ENThe 20th century is described by two systemic world level experiments: the first one - socialism - began in 1917 in Russia, the second one, which was based on the assumptions of radical individualism - in the Soviet Union in the end of the 20th century. These experiments had systematic consequences in all spheres of life. They brought huge losses of human, social, political, material resources, led towards "the distorted future"; in other words, there were both economic and anti-economic elements, and the latter ones dominated. This article examines the economics and anti-economics of post-communist area transformations. Unlike the way it was almost unanimously said back then, this transformation was far from a "pure" progress of economics, society and politics. There have been moments of advancement and moments of downfalls, economic and anti-economic regimes. The latter appear in practice as regimes that "produce" evil in the economic point of view - various types of losses of resources and losses that lower the economic potential of a country. In this case, the favours of the elite and societies played a vital role regarding the spirit of individualism that appears in economy as market fundamentalism. As a result, the farm reforms were non-systemic, one-sided and negatively affected the public sector that produces public goods. The inability of a society to create these goods determines their systematic indisposition, and they had an impact on the well-being of the private sector. All of this is an expression of the anti-economy of the post-Soviet states, but the anti-economy as a phenomenon remains beyond the interest bounds of scientists, politicians and the international community.
