Demografinių veiksnių poveikis kaimo gyvybingumui

LTVienas iš postmodernistinio pasaulio bruožų – kaimo nykimas. Kaimas sensta, jame vykdomos veiklos nepopuliarios tarp jaunimo, todėl jaunuoliai emigruoja į miestus, renkasi kitus užsiėmimus, kurie įdomesni, teikiantys didesnes pajamas ir pan. Kaimo gyvybingumas – daugelio šalių politikų susirūpinimo objektas. Jų gyvybingumo potencialas priklauso nuo daugelio veiksnių. Viena iš sričių – demografinis regiono potencialas. Šio straipsnio tikslas – nustatyti regionų gyvybingumo ir demografinių rodiklių sąryšį. Tuo tikslu Lietuvos savivaldybės buvo sugrupuotos į 3 regionus pagal vidaus migracijos saldo ir tokiu būdu suformuotuose regionuose buvo tiriamos demografinių rodiklių reikšmių kitimo tendencijos. Atliktas tyrimas parodė, kad negyvybingi regionai tuo pačiu metu yra ir labiau kaimiški ir juose visų tirtų demografinių rodiklių reikšmės tiriamuoju laikotarpiu buvo blogesnės už mažiau gyvybingų ir gyvybingų regionų atitinkamų rodiklių reikšmes, kas suponuoja skirtingų politikos priemonių regionų socialinei raidai plėtoti politikos priemonių paketą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demografinių rodiklių sistema; Gyventojų skaičiaus mažėjimas; Kaimas; Kaimo gyvybingumas; Kaimo regionai; Periferija; Viešoji gėrybė; Viešosios gėrybės; Žmogiškieji ištekliai; Depopulation; Human resources; Periphery; Public goods; Rural regions; Rural vitality; System of demographic indicators.

ENThe vitality of rural regions is a public good, which importance is widely recognized by the scientists all over the Europe. For a variety of reasons regions evolve differently. The vitality of rural areas is the main concern of politicians in many countries, as rural areas are faced with depopulation, rural residents are migrating to the bigger towns and cities for search of jobs, services, amenities, which are difficult to be offered in the rural areas. Regions vitality depends on many factors, one of which is the demographic potential of the region. The article explores the relationship between regions vitality and demographic indicators. The municipalities of Lithuania were divided in 3 regions by indicator of migration in to viable, middle viable, not viable. The meanings and tendencies of demographic indicators were investigated in those regions. An investigation showed that the less viable regions the worse demographic values during the period investigated, which implies the need of different policy measures to be developed for regions of different viability status. [From the publication]

• Demografinė situacija Lietuvos kaimiškose savivaldybėse / Erika Čepienė, Angelija Bučienė. Geografija ir edukacija 2020, Nr. 8, p. 26-37.
• Development of educational tourism in Lithuanian rural areas / Jurgita Zaleckienė, Laura Turčinskaitė. Research for rural development. 2019, vol. 2, p. 169-174.
• Fizinės infrastruktūros įtaka regioniniam patrauklumui / Ineta Zykienė, Vytautas Snieška. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 465-471.
• Kaimo vietovės pokyčių valdymas pagal principą "iš apačios į viršų" / Vilma Atkočiūnienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 2 (11), p. 50-62.
• Kartų kaitos iššūkiai ir galimybės ūkininkų ūkiuose / Jurgita Zaleckienė. Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas. 2022, 10, p. 53-60.
• Lietuvos kaimiškųjų regionų kaip gyvenamosios vietos patrauklumo vertinimas / Dalia Vidickienė, Rasa Melnikienė. Žemės ūkio mokslai. 2008, t. 15, Nr. 1, p. 51-59.
• Opportunities of different generations participation in rural community activities / Gintarė Vaznonienė, Ilona Kiaušienė. Acta Universitatis Agriculturae et Silviculturae Mendelianae Brunensis. 2018, vol. 66, no. 6, p. 1637-1646.
• Susisiekimo infrastruktūros vystymosi tendencijos Lietuvos regionuose / Gediminas Kuliešis, Lina Pareigienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2014, T. 36, Nr. 2, p. 346-353.