Методические заметки к исследованию смешанных белорусских говоров, часто именуемых «Мовой простой»

LTStraipsnyje išsakomos baltarusių šnektų, vadinamų „prosta mova“ tyrinėjimų metodinės pastabos. Baltarusių šnektų tyrimų kontekste būtina išskirti skirtingus tyrimų tikslus: patį sumišusių baltarusių šnektų struktūrinį aprašymą, įtraukiant visus galimus variantus, tam tikrų šnektų bruožų analizę, turint omeny šnektų sąveiką, jų apžvalgą geografiniu aspektu ir šių šnektų įtaką balto–slavų pasienio šnektų konvergencinių charakteristikų susiformavimui. Šią įtaką, savo ruožtu, reikia apžvelgti iš kelių žiūros taškų: vertinant baltarusių šnektų sumišimą kaip tam tikrą filtrą arba priešingai – konvergencinių bruožų paplitimo katalizatorių, kuris pats daugeliu atvejų nulėmė sąveikaujančių balto–slavų pasienio šnektų struktūros pakitimus; baltarusių šnektų sumišimą vertinant kaip ilgalaikio ir visapusiško jų kontakto rezultatą. Sąveikaujančių balto–slavų pasienio šnektų struktūrinius ypatumus, tikslesniam jų įvertinimui, būtina analizuoti platesnio arealo kontekste; akcentuoti taipogi reikia ne koegzistuojančių šnektų skirtumus, bet jų panašumus, kurie balto–slavų šnektas skiria nuo kitų platesnio kalbinio arealo šnektų. Neverta tikėtis aiškių izoglosų – labiau tikėtina išvysti palaipsnį sutampančių ypatumų sluoksniavimąsi balto–slavų pasienio šnektų viduje, kurie taip pat turės atitikmenų gretimuose regionuose. Kartu su dialektologinės geografijos metodinėmis prielaidomis verta išbandyti diachroninius duomenis, kurie leidžia geriau suprasti struktūros variantiškumą tais atvejais, kai jis yra nulemtas kodifikavimo slavų ir baltų kalbose ir kitų diastratinių faktorių.Reikšminiai žodžiai: Arealas; Baltarusių tarmės; Baltų kalbos; Dialektologija; Kontaktai; Konvergencija; Mišrios baltarusių tarmės; Sanplaika; Slavų kalbos; Variantiškumas; Areal; Baltic languages; Belorussian dialects; Contacts; Convengence; Dialectology; Habitat; Mixed Belorussian dialects; Slavonic languages; Synthesis; Variability.