LTStraipsnyje aptariama akcentinė prūsų kalbos paradigma. Pastebima, kad akcentinė prūsų veiksmažodžių sistema gana smarkiai suirusi. Greta Sosiūro dėsnio prie paradigminio akcentinių tipų pasirinkimo proceso nykimo išvestinėse formose prisidėjo ir trumpojo skiemens kirčio atitraukimas į gretimą skiemenį (Kortlando dėsnis). Visgi labiausiai tikėtina, kad didžiausią smūgį paradigminiam akcentinių tipų pasirinkimui išvestinėse formose sudavė grynai morfologinis procesas, kurio metu bendraties pagrindas perėjo į esamojo laiko paradigmą, o būtojo laiko pagrindas – į dalyvio paradigmą. Tokiu būdu kai kuriose esamojo laiko dalyvio formose galima atpažinti kintamąjį tipą, o būtojo laiko formų su nešakniniu kirčiu pobūdis slepiasi už įsibrovusio bendraties pagrindo, kuriame kirtis galėjo būti pasislinkęs veikiant Sosiūro ar Kortlando dėsniui. Apžvelgta medžiaga gana aiškiai rodo, kaip smarkiai prūsų kalboje buvo išplitęs paradigminis kirčio pasirinkimo procesas ir kokie intesyvūs vyko procesai, pakeitę šį principą daugelyje žodžio darybos tipų į kategorinį kirčio organizavimo principą akcentinėje sistemoje. Straipsnyje tirto išvestinių formų kirčio tipų pasirinkimo sistemos fragmento rekonstrukcija parodė, kad visos priesagos priklausė dviem klasėms: recesyvinių priesagų klasei, kurių dariniai iš žodžių su kintančio tipo kirčiu perėjo į kintančio tipo paradigmą ir dominantinių priesagų klasę, kurių dariniai iš žodžių su kintančio tipo kirčiu perėjo į pastovaus kirčio paradigmą su kirčiu priesagoje. Prūsų kalbos veiksmažodžių analizė leidžia daryti išvadą apie veikusį Sosiūro dėsnį.Reikšminiai žodžiai: Akcentinis tipas; Akcentinė sistema; Prūsų kalba; Saussure'o dėsnis; Veiksmažodis; Accent type; Akcentinė system; Old Prussian language; Prussian language; Saussure's law; The verb; Verb.