К реконструкции акцентных классов балто-славянских глаголов

LTStraipsnis skiriamas balto–slavų veiksmažodžių šaknies morfologinio valentingumo rekonstrukcijai. Morfologinio valentingumo žymenys žodžio formoje yra kirčio vieta ir kiti prozodiniai požymiai, vadinamosios balto–slaviškos intonacijos (ilgųjų skiemenų cirkumfleksas ir akūtas). Dėl šių požymių kilmės ir rekonstrukcijos tyrėjų nuomonės išsiskiria. Straipsnyje pirmiausia pristatomas žiūros taškas, kurio kontekste apžvelgiamos problemos, susijusios su balto–slavų skiemens ir žodžio prozodijos rekonstrukcija, taip pat patikslinama su tyrimo aspektais susijusi terminologija, aptariami balto–slavų kalbų – rusų, latvių ir lietuvių – akcentinių sistemų skirtumai. Toliau straipsnyje dėmesys skiriamas slavų kalbų atematinių ir tematinių veiksmažodžių su je–, ne– ir i– esamajame laike rekonstrukcijai. Latvių kalbai skirtoje straipsnio dalyje, kurioje apžvelgiami tik veiksmažodžiai su aktyvuota šaknimi (pažymėtina, kad latvių kalboje skirtumas tarp cirkumfleksinių ir trumpųjų šaknų valentingumo yra išnykęs), tuo pat metu rekonstruojamas balto–slavų šaknų, kurios baigiasi priebalsiais sonantais ir atviraisiais balsiais, valentingumas. Lietuvių kalbos medžiagai skirtoje straipsnio dalyje analizuojama atematinių ir tematinių lietuvių kalbos veiksmažodžių su je– ir st– esamajame laike akcentuacija, taip pat aprašoma balto–slavų šaknų, besibaigiančių triukšmingaisiais priebalsiais, rekonstrukcija.Reikšminiai žodžiai: Akcentinės klasės; Baltų ir slavų kalbos; Kirčiavimas; Metatonija; Priegaidė; Rekonstrukcija; Valentingumas; Veiksmažodis; Veiksmažodžiai; Accent; Accent class and verbs; Accentuation; Baltic and Slavic languages; Metatony; Reconstruction; Valency; Verb.