LTStraipsnyje remiantis Martyno Mažvydo „Mažuoju“ katekizmu bandoma nagrinėti vokiško žodžio „Buechlein“ (knygelė) atitikmenis baltų kalbose. Straipsnis skirtas Anatolijaus Nepokupnij, pirmą kartą išsamiai tyrusio šį klausimą, atminimui. Pažymima, kad tokie tyrimai grindžiami nuomone, jos norint objektyviai įvertinti prūsiškus vertimus, reikia juos lyginti su seniausiais lietuviškais ir latviškais vertimais. Pažymima, kad tiek originale vokiečių kalba, tiek visose trijose seniausiose baltiškose „Mažojo katekizmo“ versijose yra nurodymų santuokai ir krikštui. Analizuojami trijų baltų kalbų žodžiai, reikškiantys šias nuostatas. Aptariant žodį „knygelės“, pastebima, kad tiek vokiškame originale, tiek vertimuose į visas tris baltų kalbas, apibūdinant santuokos ir krikšto nuostatas, vartojami tie patys žodžiai. Išnagrinėjus vokiškojo „Buechlein“ kompozito antrąjį elementą, pabrėžiama, kad jis turi atitikmenis senojoje prūsų ir senojoje lietuvių kalbose, o senojoje latvių kalboje jo nėra. Aptariant lietuviškąjį žodį „knygelės“, pažymima, kad jau A. Skardžius 1931 metais pastebėjo, kad žodžio „knyga“ deminutyvinę formą šiandienine prasme reikia skirti nuo lietuvių leksemos „vadovėlis“. Pabaigęs vokiško žodžio „Buechlein“ vartojimo M. Mažvydo „Mažojo katekizmo“ baltų kalbos versijose apžvalgą, autorius lentelių pavidalu pateikia trumpą žodžio vartosenos apibendrinimą, pažymėdamas, kad šis jo bandymas atviras papildymams ir koregavimui.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Leksiniai atitikmenys; Luterio Mažasis Katekizmas; M. Liuterio katekizmas; Vertimas; Baltic languages; Lexical equivalents; Luther's Catechismus Minor; M. Luther's catechism; Translation.