Названия медведя в балтийских языках и их происхождение

LTStraipsnyje analizuojama gyvūno pavadinimo „meška“ kilmė. Lokio pavadinimas „meška“ lietuvių kalboje laikomas slavizmu ir kildinamas iš senosios rusų „мешька“ (lokio jauniklis). Tačiau įvertinus platesnį semasiologinį kontekstą galima rasti argumentų, kurie rodytų lietuvių „meška“ esant archainį iš senovės atėjusį žodį. Siekiant tinkamai paaiškinti lietuvių ir latvių „meška“ kilmę reiktų pradėti nuo lietuviško žodžio „medžias“ (daugiametis augalas tvirtu kamienu ir šakomis; nupjauto medžio rąstas; mediena; miškas). Pastarąja „miško“ reikšme „medžias“ užfiksuotas pietrytiniuose aukštaičių tarmės pakraščiuose. Straipsnyje rekonstruojamas visas fonetines sąlygas atitinkantis lietuviško žodžio „medžias“ virsmas į „miškas“ su priesaga -k-: *med(ia)-k —> *medž(ia)k —> *mečk —> *metš-k —> *mešk —> mišk(as). Tokiu būdu žodis „miškas“ yra priesaginis darinys , išsaugojęs senąją „medžias“ reikšme „didelis miškas; didelė teritorija, apaugusi mišku“. Iš šios fonetinės transformacijos radosi ne tik lietuvių „miškis“ (taip vadinamas žvėris pasakose); iš baltų dialektų taip pat buvo perimti ir visi minėtieji lokio pavadinimai slavų kalbose – baltarusių „мишка“ (lokys; vaikiškas žaislas), rusų „ мишка“ (lokys), „мишуха“ (lokiukas). Iš baltiškųjų formų „meška, meškas“ (lokys) < *medž(ia)ka(s) (miškinis, miškui priklausantis žvėris) taip pai išsivystė bulgarų „мечка“ (lokio patelė), „мече“ (lokio jauniklis), serbų „мечак“ (lokys), „мече“ (lokio jauniklis), „мечка“ (lokys, lokio patelė).Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Gyvūnų pavadinimai; Leksika; Reikšmė; Skolinys; Slavizmas; Slavų kalbos; Vedinys; Animal name; Baltic; Baltic languages; Derivative; Etymology; Lexis; Loanworg; Meaning; Slavinic; Slavism; Slavonic languages.