Studien zur Terminologie der Waldimkerei im Slawischen und Baltischen

LTDarbe nagrinėjama drevinės bitininkystės leksika senosiose slavų ir baltų kalbose. Nagrinėjami slavų ir baltų kalbų žodžiai (laipioti, medis, bitės, bitininkauti), nurodantys senovinį medaus gavimo būdą, kai medus buvo paimamas lipant į medžius, ant kurių buvo rasta bičių lizdų. Autorius darbą dalija į dvi dalis: nagrinėjantį slaviškus terminus ir nagrinėjantį baltiškus terminus. Nagrinėdamas atskirus frazeologizmų ir atskirų žodžių bei jų darybos aspektus, autorius nustatinėja tam tikrų leksemų ir gramatinių formų paplitimo ir transformacijos mastus. Taip pat bandoma nustatyti su autoriaus nagrinėjamais drevinės bitininkystės terminais susijusių vedinių archaiškumą. Pirmiausia autorius analizuoja šių kalbų frazemas, paskui – atskiras leksemas, semantinius variantus. Pažymima, kad Rytų baltų, lietuvių ir latvių, kalbose šią bitininkystės rūšį apibūdinantys terminai turi tokią pat seną tradiciją kaip ir slavų kalbose. Pabrėžiama, kad ypač turtinga yra lietuviška kalbinė medžiaga. Taip pat pabrėžiama, kad kadangi rytų baltų senoji kalbinė medžiaga fiksuota gana vėlai, skirtingai nuo slavų kalbų, pagrindinę kalbinę informaciją teikia tarmės ir folkloras, ne paskutinis vaidmuo tenka ir pačiai šiuose regionuose itin paplitusiai bitininkystei. Tyrinėjami baltų kalbų šios temos dūriniai, jie lyginami su slavų kalbos dūriniais. Iš gausia faktine ir lyginamąja analize paremtų tyrimų autorius daro baltų ir slavų istorinei leksikologijai svarbių išvadų apie terminų archaiškumą, jų paplitimą, vienų kalbų poveikį kitoms, bitininkystės leksikos vedinių ir dūrinių kilmę ir paplitimą.Reikšminiai žodžiai: Atitikmuo; Baltų ir slavų kalbos; Baltų kalbos; Bitininkystės terminai; Idioma; Leksema; Miško bitininkystė; Slavų kalbos; Terminologija; Baltic and Slavic languages; Baltic languages; Beekeeping terms; Equivalent; Forest beekeeping; Idiom; Lexeme; Slavonic Languages; Terminology.