LTPasaulyje ir Lietuvoje pradėta suvokti, kad materialieji kultūros paveldo objektai yra svarbus ekonominis ir socialinis veiksnys bei išteklius, kurio vadyba – apsaugos, atkūrimo, naudojimo organizavimas – yra ne tik istorijos ar kultūros, bet ir ekonomikos dalykas. Vyksta lūžis ir paveldosaugos sampratoje – nuo pasyvios konservacinės pozicijos, kai kultūros paveldo objektai tik saugomi ir restauruojami, pereita prie aktyvios paveldo išteklių vadybos, kai akcentuojamas jų naudojimas ir ekonominis kontekstas. Straipsnyje nagrinėjama paveldo industrijos samprata ir jos vystymo praktiniai pradai Lietuvoje; analizuojama dvarų sodybų paveldo gaivinimo ir išsaugojimo programų patirtis, aptariama investicijų į šią sritį apimtis, teikiamos paveldo industrijos ekonominės analizės teorinės ir praktinės įžvalgos bei rekomendacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Investicijos į paveldą; Kultūros paveldas; Kultūros paveldo industrija; Cultural heritage; Cultural heritage industry; Heritage investment.
ENThe material cultural heritage objects are considered to be an important socioeconomic factor and resource, whose management – organizing their protection, restoration and use – is not only a matter of history or culture, but also a matter of economics. There is a turning point in the concept of cultural heritage protection – a shift from the passive conservative position when cultural heritage objects are only preserved and restored was turned into an active management of heritage resources focusing on their use and economic context. The article analyses the concept of heritage industry and its practical development in Lithuania, the experience of the programs of restoration and preservation of manor heritage, discusses the extent of investments into this area, and provides some theoretical and practical insights and recommendations for the economic analysis of the heritage industry. [From the publication]