Языковая ситуация в районе литовско-славянского пограничья (в северо-восточной части Вороновского р-на Гродненской области)

LTStraipsnyje aptariama šiaurrytinės Varanavo r. dalies Baltarusijoje kalbinė ir sociolingvistinė padėtis, susiklosčiusi per maždaug pusantro šimto metų. Detaliau šiuo požiūriu ištirta zona – Ramaškonių mikroarealas (apie 15 kaimų), tarp Dieveniškių apylinkių Lietuvoje ir Benekainių, Geranainių, Pereigonių bei Varanavo apylinkių Baltarusijoje. Pasitelkiant dialektologinius įrašus bei gyventojų apklausų duomenis, darytus per daugiau nei 10 pastarųjų metų, rekonstruojama sudėtinga istorinė krašto situacija. Viena iš svarbiausių šio mikroarealo ypatybių ­ mažiausiai šimtą metų trunkanti visuotinė gyventojų dvikalbystė (daugiakalbystė), šiuo metu tampanti baltarusių vienkalbyste su įvairiomis jos atmainomis. Lietuvių kalba per bažnyčią, mokyklas, administraciją akivaizdžiai baigiama išstumti iš viešojo gyvenimo ir namų aplinkos. XX a. pradžioje lietuvių kalba didžiojoje Varanavo rajono dalyje buvusi pagrindine vyresniosios kartos žmonių kasdienio bendravimo kalba. Tačiau oficialaus statuso čia ji niekad neturėjo. Lenkų kalba aktyviai buvo ir tebėra propaguojama per bažnyčią. Vietinė baltarusių kalba (paprostu) gana greitai plito kaip „tarpinė“ kalba. Ja žmonės lengvai galėjo susikalbėti tiek su valdžia, tiek bažnyčioje, tiek tarpusavyje. Rusų kalbos vartojimas smarkiai suaktyvėjo sovietmečiu. Kaip oficiali raštvedybos ir daugiau miesto žmonių kalba Varanavo rajone ji tebevartojama ir šiandien.Reikšminiai žodžiai: Paribio šnekta; Kalbinė situacija; Speech of periphery; Linguistic situation.

ENThe article examines the linguistic and sociolinguistic situation in the Northeastern part of Varanavas area in Byelorussia, which came into existence during the time period of approximately one and a half hundred years. The zone, which has been examined in smaller detail is Ramaškonys range (about 15 villages), located between the Dieveniškės area in Lithuania and Benekainiai, Geranainiai, Pereigonys and Varanavas areas in Byelorussia. Employing the dialectology records and the data of residents’ surveys, made during the time period longer than 10 last years, attempts are made to reconstruct the complicated historical situation of the area. One of the most important particularities of the range is the universal multilingualism of its inhabitants, which has been in existence for more than one hundred years at is becoming the Byelorussian monolingualism with its varieties. The Lithuanian language, through the church, schools and administration is obviously being extruded from the public life and household environment. In the beginning of the 20th century Lithuanian was the language of the everyday communication of people of the older generation in the major part of Varanavas area. However, it never had the official status. The Polish language has been and still is actively promotepromoted through the church. The local Byelorussian language quite rapidly spread as the “intermediate” language, since it was used by the people to communicate with the authorities, in the church and between each other. The use of the Russian language intensified in the Soviet times and is still used today as the official record-keeping language in Varnavas area.