Aktyvumo būsenos skinhedų subkultūroje
LTSkinhedų subkultūrinės grupės atkreipia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį, kai spontaniškais arba organizuotais veiksmais išreiškia savo vertybes per nacionalines šventes. Kitu metu jos įprastai būna nematomos. Straipsnyje apžvelgiamas etnografinis tyrimas, atliktas 2004–2010 m.; analizuojamos trys skinhedų grupių aktyvumo būsenos (miego būsena, tūsovkės būsena ir ekstremistinė būsena), susijusios su grupės narių veiklomis ir vidine grupės struktūra. Esant miego (pasyviai) būsenai, skinhedai neveikia kaip grupė, neužsiima bendra veikla, nors vietovėje yra subkultūrinį identitetą turinčių individų. Tūsofkės (aktyviai) būsenai būdinga tai, kad grupė apsiriboja daugiausia spontaninėmis ir atsakomosiomis akcijomis, bendru laisvalaikio leidimu. Ekstremistinė (labai aktyvi) būsena išsiskiria tuo, kad grupė įgyja organizacijos požymių ir, be spontaninių, reguliariai vykdo planuotas akcijas, tampa uždaresnė kitų grupių atžvilgiu. Ieškoma atsakymo į klausimą – kas lemia perėjimą iš vienos aktyvumo būsenos į kitą? Taikant sistemų teorijos požiūrį, išskiriamos vidinės ir išorinės aplinkos, analizuojama grupės narių tarpusavio sąveika ir jos įtaka visos grupės aktyvumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktyvumas; Skinhedai (skustagalviai); Subkultūra; Activity; Lithuania; Skinheads; Subcultures.
ENOn the basis of field studies which were performed during 2004–2010, the author in his article compares skinhead groups with respect to their activity. Three states of activity have been identified and defined by group members’ activity and the internal structure of the group. In the first – the inactive, or "hibernation" – state, the skinheads do not act as a group and have no common activity, although there are individuals with the identity of this subculture in the area. In the second – the active ("party") – state, the group mostly limits its activity to spontaneous or retaliatory actions and spending free time together. In the third – the highly active ("extremist") – state, the group acquires signs if an organization engages in planned actions alongside the spontaneous ones, and becomes more closed with respect to other groups. The research was aimed at determining what factors conditioned the transition from one state of activity to the other. A combination of the concepts of the systems theory and ethnographic description was applied to identify internal and external environments, interaction between group members, and the effect of this interaction on the activity of the group. [From the publication]
- Delinkvencijos raiška neformaliose jaunimo grupėse / Aušra Gavėnaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2003, Nr. 2 (11), p. 103-118.
- Grupių elgesio modeliavimo link: naujieji pagonys / Egidija Ramanauskaitė, Andrius Buivydas, J. Rimas Vaišnys. Grupės ir aplinkos. 2009, 1 p. 87-124.
