Kinas sovietų Lietuvoje: sistemos raida ir funkcijų kaita (1944-1970) : Lina Kaminskaitė-Jančiorienė
LTDerinant tarptautinėje istoriografijoje susiformavusias kino istorijos teorijos prieigas su sovietmečio tyrinėjimais, empirinio tyrimo pagrindu darbe atliekama kino rodymo (kino rodymo tinklas), platinimo (kino repertuaras), kino gamybos ir kūrybos rekonstrukcija. Pagrindinis darbo tikslas – pristatyti kiną kaip įvairialypį sovietmečio fenomeną, apimantį sociokultūrinius, ideologinius, politinius, kūrybinius, technologinius, ekonominius, institucinius lygmenis. Tyrime identifikuoti ne tik sovietų kino politikos pagrindiniai tikslai, uždaviniai („iš viršaus“), bet ir apčiuopti programinių intencijų neįgyvendinimo atvejai, priežastys („iš apačios“). Pasirodo, „svarbiausias iš menų“ ne toks jau ir buvo svarbus. Menami kino privalumai – „masiškumas“, paveikumas – tebuvo programinė siekiamybė, kurioje kinui suteiktos mitinės galios nieko bendra neturėjusios su sovietų Lietuvos tikrovėje vykusiais procesais. Lietuvos kino studijos kūrimo pabaiga, viena vertus, ženklino kino industrijos modelio kūrimo baigtį SSRS periferijoje (gamina, platina, rodo), kita vertus, daugiapakopės filmų kontrolės sistemos perėmimą. Atlikus nuoseklią kontrolės raišką, tyrime pasiūlytas kontrolės sistemos vaizdinys („kontrolės piramidė“). Šis leido ne tik priartėti prie supratimo kokioje gamybinėje, kūrybinėje, ideologinėje tikrovėje kino filmų kūrimo procesas vyko, bet ir pirmą kartą identifikuoti užmanymus bei filmus, patyrusius skirtingas nuobaudas ir draudimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Kino istorija; Industrija; Sistema; Kontrolė; Soviet period; Film history; Industry; System; Modes of control.
ENBy combining the approaches of film history theory with research of the Soviet period, and on the basis of empirical research, this study carries out the reconstruction of exhibition, distribution and production. The main aim of this study is to present film as a multi-layered phenomenon of the Soviet period which encompasses socio-cultural, ideological, political, creative, technological, economical and institutional levels. This research not only identifies the main aims and tasks of the Soviet film policy (from above), but also discloses reasons for those cases when the programme-aimed intentions failed to be executed (from below). As it turns out, the “most important of all arts” was not that significant. The so-called advantages of cinema, such as its “mass appeal” or “effectiveness”, were only programme-based aspirations that granted film with mythical powers that had nothing in common with the processes that took place in the reality of Soviet Lithuania. The end of the creation of the Lithuanian film studio signified, on the one hand, the fact that the creation of the model of film industry in the periphery of the USSR had come to an end (production, distribution, exhibition); on the other hand, it marked the appropriation of the multi-stage system of film control. Having thoroughly analysed the modes of control expression, the research proposes a construct for this control system (“control pyramid”). [From the publication]
- Devintojo dešimtmečio lietuviško kino negalių patirtys, įžvalgos ir refleksijos kritikos diskurse / Aistė Mažuolytė. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų mokslo darbai. 2023, 2022, p. 82-95.
- Kino archyvas, atmintis ir ideologinis reversas / Kęstutis Šapoka. Athena. 2014, Nr. 9, p. 82-103.
- Netyčia nukreivavusi melodrama: "Suaugusių žmonių žaidimų" (1967) lyčių tvarka / Natalija Arlauskaitė. Fokuse: moterys Lietuvos kine / sudarė: Natalija Arlauskaitė, Lina Kaminskaitė. Vilnius : Lapas, 2021. P. 250-271.
