Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai
Alternative Title:
Characteristics and historical evolution of Lithuanian feature film in the Soviet era
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015.
Pages:
575 p
Contents:
Padėka — Įvadas — Kino sistemos kūrimas ir (ne)pavaizduota tikrovė socrealistiniame kine (1953-1960) — (So)vietinis kinas pokario (Lietuvos) tikrovėje: formavimas, kūrimas, gamyba — Naujasis kino pasaulis ir jo bendrasovietinės šaknys — Utopinė alternatyva: Stepo Uzdono lietuviškojo kino 1944 m. vizija — Kinofikacija ir jos kliūtys sovietų reokupuotoje Lietuvoje — Ar atvežtoji Marytė grįžo namo? — Socrealizmas: standartas ir adaptacijos — Rašytojų pašaukimas į kino frontą ir vaisiai — Institucionalizacija, kino studija, represijos — Institucinis valdymo modelis ir nomenklatūros formavimasis — Kino studijos genezė ir darbuotojų branduolio formavimas — Sovietiniai režisieriai ir lietuviški peizažai — Išblėsusi aušra prie Nemuno — Išklibusi kalvio Ignoto tiesa — Tiltas, pakibęs virš nieko — Juokas ir ideologija – komedija neįmanoma — Nepavykęs grybavimas — Netikro skenduolio klystkelis — Sustokime, kol nevėlu — Pirmyn / atgal link žydrojo horizonto — Laikas išnešti kalakutus? — Socrealizmas ir atlydis — Laikas ne Janonio naudai — Upės susilieja ant lentynos — Socrealizmo pabaigtuvių vainikas — Lietuviškas (?) kinas: institucijos, režisieriai, filmai (1960-1972) — Sistema, profesionalizacija, gamyba, problemos — Centras: valdymo institucijų kaita ir neįvykusios reformos — Periferija: kino kūrėjų rengimas ir kartų kaita — Kino studija: struktūra, darbo tvarka, kūrybiniai ir gamybiniai sunkumai — Kino kontrolės sistema: taisyklės ir žaidėjai — Filmų „klaidų sijojimas“: atmetimai, taisymai, perdarymai, lentyna — Atlydžio kinas ir kultūrinė aplinka: tarp metaforos ir propagandos — Epochos portretas: jaunuomenė, kuri troško gyventi kitaip — Jaunųjų debiutai — Vokiečių okupacijos naktis — Istorinės atminties kinas — Teroras ir jausmai — Vyrų žaizdos — Prūsų kovų istorija — Autorinis kinas: tarp poezijos, istorijos ir modernizmo —Lietuva ir europietiškas kinas: įtakos ir inspiracijos — Vaikystės poezija – Vytautas Arūnas Žebriūnas — Individualios atminties kinas – Raimondas Petras Vabalas — Diskurso kinas – Vytautas Žalakevičius — Istorija – Almantas Steponas Grikevičius — „Jaunimo nerimo“ filmai – Algirdas Araminas — Kiti autoriai ir filmai — Atlydžio pabaigos štrichai — Nuo stagnacijos iki laisvės (1972-1989) — Institucinis sąstingis „komercializacijos“ ir masinės kultūros akivaizdoje — Centras: sistemos varžtai, išoriniai iššūkiai, vidiniai svyravimai — Periferija: įtampos, gamybos rutina, gyvumo paieškos — Neįveikta „žanrifikacijos“ kartelė — Pilki laikotarpio kontekstai — Žanrinis kinas: tarp realizmo, folkloro ir istorijos — Kas nužudė? — Komedijos ir muzikos rendezvous — Fone – karas — Nuobodulio tikrovė: buities ir būties dramos kinas — Peizažas su direktoriumi — „Žmogaus tinkle“ šypsena — Sunkus skrydis — Nacionaliniai archetipai: naujasis devinto dešimtmečio kinas — Aistringos ir lyriškos vasaros – Gytis Lukšas — Žmogus, įaugęs į peizažą – Algimantas Puipa — Sustingusio žanro epocha — Išvados — Išnašos — Filmografija — Šaltiniai ir literatūra — Iliustracijų sąrašas — Santrauka anglų kalba — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTKnygoje pirmąkart aptariama savita Lietuvos vaidybinio kino istorija 1953–1990 m., jos genezė, institucijų plėtra, meninių srovių sklaida, filmų recepcija, režisierių asmenybės, remiantis archyvine Lietuvos ir Rusijos medžiaga. Pateikiant daugybę naujų faktų nesiūlomas tradicinis kino istorijos pasakojimas, suręstas iš datų, režisierių biografijų ir filmų premjerų chronologijos. Knyga taip pat nėra žinomų faktų sintezė, nes lietuviškoje kinotyroje jų gana nedaug, o kartais jie apdoroti ideologiškai. Nuodugniau gvildenamos konkrečios meninės ir institucinės istorinių periodų tendencijos, aptariami politiniai ir kultūriniai kontekstai, veikę lietuviškų filmų kūrimą. Knygoje atgyja filmai, priklausantys istorijai, tačiau su jais naujai atgyja ir pati istorija.Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Kinas; Soviet era; Lithuania; Feature Film.

ENThis book represents a first attempt to survey the distinctive history of feature film in Lithuania in the years 1953–1990, examining the origins, the development of institutions, the spread of artistic movements and the broader context. It does so based on Lithuanian and Russian archive material, using interdisciplinary discourse and contemporary film-studies research methods. The book focuses on the analysis of artistic and institutional trends during specific periods, along with considering the political, social and cultural contexts which influenced the creation of Lithuanian films. The dominant factors in the history of film in Soviet Lithuania turn out to be not only the autonomy of film form, which gave rise to artistic and stylistic values, but also sub-period cultural models, the political conjuncture, historical events and the institutional structure of cinematography. What were a film author’s aspirations and how did censorship alter that vision? How did the film’s story develop, from the idea for a script through to the day of the premiere? How did censorship impact the film’s story? Why did that happen and why at that precise moment? What came out of that? Such are the questions that this book seeks to answer. The results of research on the development of Lithuanian feature film and related institutions during the Soviet era make it possible to distinguish stages of development and draw several core conclusions. [...]. [From the publication]

ISBN:
9786094471827
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58588
Updated:
2022-09-01 13:59:14
Metrics:
Views: 357    Downloads: 18
Export: