LTDarbe keliamas klausimas, kokią reikšmę turi lietuvių kalba Vokietijoje gyvenantiems lietuviams. Daugiausia autorės dėmesio nusipelno lietuvių kalbos emigracijoje išsaugojimo, etniškumo, kalbos kultūros, ypač susijusios su skolinių vartojimu ir vertinimu, problemos. Atskleidžiama, kad požiūris į kalbą ir jos reikšmę priklauso nuo daugelio faktorių: asmenybės, imigracijos laiko ir vietos, amžiaus. Autorės nuomone, jei lietuvių kalba laikoma asmenybės ir tautinės tapatybės dalimi, stengiamasi ne tik vartoti kalbą kasdienėse situacijose, kai tai įmanoma, bet ir mąstyti lietuvių kalba. Pabrėžiama, kad net tada, kai gyvenimas priverčia naudoti beveik vien vokiečių kalbą, ir bendravimas lietuvių kalba sumažėja iki minimumo, ar paties asmens tautinė savimonė menka, vis dėlto išlieka teigiamas požiūris į lietuvių kalbą. Atskleidžiama, kad nors etninis imigrantų identitetas glaudžiai susijęs su lietuvių kalba, vis dėlto būtų klaidinga jį suvesti vien tik į kalbą. Autorė atskleidžia kitus identitetą lemiančius kultūrinius ir socialinius veiksnius. Akcentuojami dvikalbystės keliami pavojai, anglicizmų skverbimasis ir į lietuvių, ir į vokiečių kalbas ir jų vertinimas. Keliamas klausimas, kiek reikia siekti kalbos grynumo, kiek kalbos kultūros reglamentacinės priemonės gali būti perteklinės ir todėl sukeliančios priešingą efektą. Reziumuojama, kad negali būti vienareikšmio atsakymo, kokia lietuvių kalbos reikšmė imigrantams. Teigiama, kad tai priklauso nuo kiekvienos individualios gyvenimo istorijos, todėl gimtoji kalba gali tapti ir vienijančiu lietuvius veiksniu, ir juos skiriančiu.Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Etninis identitetas; Imigrantai; Imigrantas; Interviu; Kalbinė mažuma; Kalbos funkcionalumas; Kokybinis tyrimas; Lietuvis; Sociolingvistika; Vokietija (Germany); Emigrant; Ethnic identity; Germany; Immigrant; Immigrants; Interview; Linquistic minorities; Lithuanian; Qualitative investigation; Sociolinguistics; Sociolinquistics.