Intertekstualumo vertimo žodžiu strategijos Europos Parlamente
LTStraipsnyje tiriamas intertekstualumas Europos Parlamento narių trumpuosiuose pranešimuose ir jų vertimo žodžiu iš lietuvių kalbos į anglų kalbą strategijos. Intertekstualumo reiškinys plačiai tyrinėtas grožinėje literatūroje ir vertimo raštu studijose, tačiau vertimo žodžiu srityje dar nėra sulaukęs tyrėjų dėmesio. Diskursuose, kurie pasižymi labai aiškia struktūra ir apima informacijos perdavimo funkciją, pvz., žodiniuose ES parlamentarų pranešimuose, intertekstualumas nėra akivaizdus, dėl to galima manyti, jog tam žanrui inertekstualumas nebūdingas. Tokiam požiūriui prieštarauja šis tyrimas, kurio pagrindu pasirinkti 38 nuo 1 iki 3 min. trukmės politiniai pranešimai, pasakyti per pusės metų laikotarpį. Siekiant ištirti, ar intertekstualumas užima svarbią vietą ES institucijų politiniame diskurse ir kokios vertimos strategijos dažniausiai taikomos šiame kontekste, taikomas kiekybinis metodas. Vėliau tos strategijos analizuojamos kokybiniu metodu, ieškoma ryšio tarp intertekstualumo tipo ir pasirinktos vertimo strategijos – taip siekiama nustatyti, ar intertekstualumas sukelia vertimo problemų ir kokių. Šis tyrimas ir jo išvados yra ne tik aktualios vertimo mokslui, bet ir gali pasitarnauti vertėjams jų darbe. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intertekstualumas; Kalbinė situacija; Kontekstas; Pažodinis vertimas; Praleidimas; Supratimas; Užuomina; Vertimas; Vertimo žodžiu strategija; Allusion; Context; Intertextuality; Language situation; Literal translation; Omission; Strategy for interpretation; Translation; Understanding.
ENThe concept of intertextuality is understood, in the broadest of terms, as a relationship of texts; its main function is to create additional meaning. Intertextual elements include direct and indirect quotations, references, proper and stereotypical allusions. The article is based on an analysis of short political speeches (1 to 3 minutes) in Lithuanian given in the European Parliament and their interpretation into English. The main objective is to determine what types of intertextuality are most common and what interpretation strategies are used. Analysis of the speeches has revealed that the majority of intertextual elements are multicultural (87%), which means that they are easily recognised and understood in the context of the EU institutions. The most common types of intertextual elements are references (55% of the cases analysed) and allusions (41%). There were only a few direct and indirect quotations (4%). It was determined that literal translation was the most common interpretation strategy, whilst omission was seldom used. In some cases the type of intertextual elements were seen to have influenced the interpretation strategy: standard translation was more often used when interpreting references, whilst for allusions standard translation was used only twice. [From the publication]
- Lingvodidaktikos terminų žodynas / Meilutė Ramonienė ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 233 p.
- Lingvokultūrinė precedentinių tekstų specifika = Linguistic-cultural particularity of precedent texts / Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Žmogus ir žodis. 2007, 1, p. 31-36.
- Mokslinis stilius ir jo intertekstualumas / Audronė Bitinienė. Žmogus ir žodis. 2005, 1, p. 68-72.
- Precedentinių tekstų tipai ir funkcijos Juozo Erlicko knygoje "Apreiškimai 366/Juozapas" / Silvija Papaurėlytė, Algirdas Malakauskas. Filologija. 2012, Nr. 17, p. 98-112.
