Neverčiami tekstai vertime

LTStraipsnyje pateikiama dviejų tipų neverčiamų tekstų analizė. Pirmiausia aptariami vertimo vienetai – įvairios apimties leksiniai vienetai, sudarantys nedalomą minties vienovę. Jie kilę iš tradicijos ir kultūros ir sudaro šnekos aktų pagrindą. Tekste vertimo vienetai dažnai įgyja oficialų – kanonizuotą, teisinį – statusą. Lygiagretieji tekstai (viešieji įspėjamieji, nurodomieji, draudžiamieji ir kt. ženklai, plakatai ir pan.) – tai skirtingi tekstai, kylantys iš identiškos pragmatinės situacijos. Jie, skirtingai nei vertimo vienetai, pasižymi šiokiu tokiu variantiškumu, tačiau jų vartojimą kalboje lemia kalbos normos, tradicijos, sutartinės vartojimo formos, adresanto ir adresato santykiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunikacijos aktas; Laiko deiksė; Lygiagretieji tekstai; Politinė retorika; Prieveiksmiai; Vertimo vienetas; Įvardis; Šnekos aktai; Act of communication; Adverbs; Communication acts; Parallel texts; Political rethoric; Pronoun; Pronouns; Time deixis; Translation unit.

ENThe purpose of the article is to present two types of seemingly similar untranslatable entities: units of translation and parallel texts. Units of translation are defined as lexical units grouped together to form a single element of thought. They range from a single word to a complete text. Imbedded in the tradition and culture of the source text, such units – marriage vows, prayers, etc. – may be canonized or legitimized, thus acquiring a legally protected status in the culture. Parallel texts, on the other hand, are two linguistically independent products arising from an identical (or very similar) situation. The analysis of parallel texts in this article is narrowed down to public directives. Public directives as communication acts convey conative function, i.e. they express an intention on the part of the speaker to effect future action on the part of the addressee. The public messages are characterised by conventionality, addressor and addressee relations, linguistic norms, traditions and culture. Any violation of the parameters may result in a failure of the intended impact upon the addressee, thus public messages should not be translated: they should be outsourced from the target text culture. [From the publication]