Perskirstomasis pridėtinės vertės mokesčio vaidmuo Lietuvoje

LTŠiame straipsnyje analizuojama perskirstomoji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) funkcija Lietuvoje. Pirmiausiai yra vertinami skurdesnių ir turtingesnių namų ūkių taupymo ir išlaidų struktūros skirtumai. Analizuojama, kokią dalį savo pajamų skirtingiems pajamų deciliams priskiriami namų ūkiai išleidžia skirtingais PVM tarifais apmokestinamoms prekių ir paslaugų grupėms. Vertinama, kaip PVM bendrai ir atskiri sumažinti PVM tarifai keičia gyventojų pajamų pasiskirstymą, pajamų nelygybę Lietuvoje. Daroma išvada, kad PVM yra regresyvus mokestis, padidinantis gyventojų pajamų nelygybę. Tačiau taikomi mažesni PVM tarifai kai kuriems maisto produktams bei šildymui, kuriems skiriamos išlaidos sudaro didelę mažesnių pajamų namų ūkių biudžetų dalį, vaidina labiau perskirstomąjį vaidmenį. PVM pokyčiai ekonominės krizės laikotarpiu sumažino socialinį teisingumą ir labiau padidino mokestinę naštą, ypatingai pajamų pasiskirstymo apačioje esantiems namų ūkiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: PVM tarifai; Pajamų nelygybė; Pajamų perskirstymas; Pridėtinės vertės mokestis; Regresyvus mokestis; Income inequality; Income redistribution; Regressive tax; VAT rates; Value added tax.

ENThis article analyses the redistributive function of value added tax (VAT) in Lithuania. Firstly, the differences in savings and expenditure structures of richer and poorer households are evaluated. Also, patterns of expenditures subject to different VAT rates, by groups of goods and services, in households from different income deciles are analysed. This article evaluates the effect of VAT in general and different VAT rates on income distribution and income inequality in Lithuania. The conclusion is that VAT is a regressive tax and increases income inequality. However, lower VAT rates applied to the food products or heating, which forms a bigger share of expenditure of lower income households, can perform a social redistributive function. During economic crisis, because of the changes in VAT legislation, social justice has lowered and the tax burden has increased, especially for the households at the lower end of the income distribution. [From the publication]

• Apskaitos specialistų pridėtinės vertės mokesčio reglamentavimo žinių lygio įvertinimas / Vaida Kaliasaitė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2017, p. 72-80.
• Assessment of impact of changes in indirect taxes on macroeconomic indicators of Lithuania in context of other EU member states / Zita Tamasauskiene, Rita Opulskyte. Socialiniai tyrimai. 2012, Nr. 2 (27), p. 5-18.
• Changes in the Imposition of Value Added Tax in Lithuania (1994-2004) / Danutė Bendikienė, Gintaras Šaparnis. Inžinerinė ekonomika. 2006, Nr. 2 (47), p. 23-29.
• Netiesioginių mokesčių tarifų keitimo poveikio Lietuvos biudžeto pajamoms analizė / Samanta Balčiūnaitė, Asta Grigaitytė. Ekonomikos ir vadybos aktualijos. 2010, 2010, p. 121-129.
• Tax avoidance: the aspect of value added tax / Egidijus Bikas, Greta Bagdonaitė. Entrepreneurship and sustainability issues. 2020, Vol. 8 (2), p. 590-605.
• The Reform of value-added tax in Lithuania : productivity and collection efficiency / Egidijus Bikas, Darius Saikevičius. 6th International Scientific Conference Business and Management, May 13-14, 2010. Vilnius: Technika, 2010. P. 15-21.
• Value - added tax (VAT) affection to the Lithuanian economic competitiveness. It‘s application in the food sector / Valentinas Dubinas, Albertas Gapšys. European integration studies. 2010, No. 4, p. 85-90.
• Vengimas mokėti mokesčius ir jo vertinimas Baltijos šalyse / Virgilijus Rutkauskas, Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė. Pinigų studijos. 2015, Nr. 2, p. 74-87.