Kasdienybės darbų pasiskirstymas Lietuvos kaime XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pirmojoje pusėje

LTŠio straipsnio tikslas – pateikti mūsų protėvių , gyvenusių ir dirbusių XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje, kaimo kasdienybės darbų vaizdą. Visas tradicinio kaimo gyvenimas buvo susijęs su žemės ir gyvulių ūkio darbais, o moterims dar prisidėdavo maisto gaminimas, vaikų auginimas, tekstilės gamyba ir jos priežiūra. Žemės ūkio darbais nebuvo užsiimama šventosiomis dienomis, išskyrus atvejus, kai prieš užeinantį lietų Bažnyčia leido suvežti javus ar šieną, o gyvulių priežiūra, maisto gaminimu moterims reikėjo užsiimti visomis dienomis. Atsikvėpimo metas buvo vadinamasis tarpušventis. Nuo Kalėdų iki Trijų karalių vakarai buvo laikomi šventėmis ir niekas tada nedirbdavo. Gyvenant gatviniuose kaimuose, trilaukė žemdirbystės sistema vertė laukų darbus dirbti vienu metu, be to, veikė bendruomenės nuomonė: būtų gėda atsilikti, laikytų apsileidėliais. o jei dėl kokių nors priežasčių kuri šeima nespėdavo kartu atlikti darbų, į talką ateidavo kaimynai. Lietuvos kaimui buvo būdingi trys darbų paėmimai: iki pusryčių, po pusryčių iki pietų ir po pietų iki vakarienės. Pavasarį ir vasarą darbai prasidėdavo saulei patekant, mat vasarą tuo metu buvo nekaršta. Po pietų buvo apie dvejų valandų pokaitis (pogulis). Šeimininkai ir jų vaikai dirbdavo kartu su samdiniais. Kertant javus, ypač rugius, pirmasis pradalgę varydavo šeimininkas. Jei dėl amžiaus jis to nebepajėgdavo, tai gubas statydavo. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kasdienybės darbai; Tradicinis kaimas; Vyrai; Moterys; Vaikai; Everyday works; Traditional village; Men; Women; Children.

ENOn the grounds of previous research and local descriptions, works are examined in the following sequence: general works; works done by men, women, and children; and seasonal works carried out by the above-mentioned group members. All traditional Lithuanian village life was connected with agricultural work and animal husbandry. Women were additionally engaged in food preparation, child rearing, textile production, and textile product conservation. General works included manuring, mowing, rye harvesting, thrashing, flax processing, milling by hand-operated millstones, and mushroom gathering in south-east regions. However, general works were also distributed by gender and age. Men carried out work mostly related to horses, such as fuel provision or building material preparation in winter, yet men also engaged in bee-keeping, barley malt beer brewing and home-made whiskey production. The range of works done by women covered spinning, weaving, knitting, and milk process¬ing for the production of milk products. Children were trained to carry out work tasks as early as possible: children (boys in the main) were engaged in herding, helping adults to carry out housework or look after smaller children. Family or calendar holidays, Sundays, and the period between Christmas and Three Kings' Day was the non-working time: youths used it for seeking relaxation, hired farm hands - for going to visit their parents.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History